Ekspertai dalijo patarimus, kaip pritraukti rėmėjus ir partnerius renginiams

Kovo 30 d. buvo minima Pasaulinė dalykinių renginių industrijos diena. Ta proga Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija (LKRA) organizavo konferenciją „Re-Imagine Meetings. Investavimo kryptis – renginiai“, kurioje geriausi mecenatystės ir rėmimo pritraukimo specialistai dalinosi patarimais, kaip pritraukti partnerius ir rėmėjus renginiams, renginių reikšmę verslui pritraukiant investuotojus ir dalykinių renginių rinką bei ateitį.

Su skaitytojais dalinamės Mindaugo Morkūno, MO muziejaus vystymo vadovo, Jolantos Beniulienės, „Litexpo“ Parodų skyriaus vadovės ir LKRA pirmininkės, Rūtos Panavės „Investuok Lietuvoje“ Renginių vadovės, Arno Marcinkaus, visuomeninių projektų rengėjo ir Agnestos Filatovės, kultūros ir kūrybinių industrijų praktikės, įžvalgomis, išsakytomis konferencijoje.

Parama irgi yra investicija

Mindaugas Morkūnas, su rėmimais dirbantis jau daugiau nei 20 metų, žinomas savo veiklomis „Kino pavasaryje“, „Mados infekcijoje“, o dabar „MO muziejuje“, teigia, kad mecenatystė, kuri neturi lūkesčių yra sparčiai nykstanti rūšis. Renginių organizatoriai ir NVO organizacijos turi suprasti, kad ir į paramą bei mecenatystę šiais laikais žiūrima kaip į investiciją kurti visuomenės gerovei, o ne tik paramos gavėjams.

„JAV šiais laikais net ir į paramą, filantropiją žiūrima, kaip į investiciją. Svarbiomis tendencijomis ir veiklos rodikliais renginio ir NVO veiklose tampa impact, change ir relevance (liet. poveikis, pokytis ir aktualumas). Mažai kam įdomi iniciatyva tik dėl iniciatyvos. Analizuojama, ar galima konkrečiu projektu ar NVO veikla padaryti teigiamą įtaką visuomenės arba bendruomenių problemų sprendimams, ar veikla yra pakankamai aktuali konkrečioje aplinkoje ir laikmetyje. Su tokiu požiūriu bei analize galima rasti daug receptų ir patiems paramos ieškotojams, ką galima pasitobulinti savo veikloje, kad ji būtų patraukli būti remiama“, – pastebi M. Morkūnas.

Svarbu žinoti institucijos prioritetus

Jolanta Beniulienė pasakojo, kad ieškant rėmimo yra taikomos skirtingos strategijos, kai kreipiamasi į verslo įmones ir į valstybines organizacijas. „Jei norime kalbėti su valstybe, turime išanalizuoti valstybės prioritetus. Pasirenkame instituciją ir analizuojame jos tikslus. Yra įvairios programos, strategijos, reikia jas perskaityti. Tuomet „supakuojame“ savo pritaikytą pasiūlymą ir einame kalbėtis dėl bendradarbiavimo.

„Investuok Lietuvoje“ Renginių vadovė Rūta Panavė pasakojo, kaip jų organizacija atsirenka renginius, su kuriais nori bendradarbiauti: „Mums svarbu dideli renginiai, vykstantys užsienyje ir leidžiantys pristatyti Lietuvą. Rinkdamiesi labai kreipiame dėmesį į tai, kokios bus tinklaveikos galimybės, nes mums svarbiausia yra pažintys ir kontaktai. Prie to prisideda net ir ilgesnės nei įprastai pertraukos konferencijose. Dar mums svarbu ir matomumas erdvėje. Kalbant apie pranešėjus, stengiamės, kad kalbėtų konkrečiai auditorijai aktualūs žmonės, nes jei kalbame patys – iškart aišku, kad tai nupirkta pozicija, ne taip įtikina. O kai pranešimą skaito auditorijai svarbus žmogus, žinutė nėra primygtinė, ji yra subtili, organiškai įpinta.“

R. Panavė atkreipė dėmesį, kad jei renginių organizatoriai kreipiasi dėl rėmimo, dažnai pritrūksta vertės pasiūlymo potencialiam rėmėjui. Jis turi žinoti, kokią naudą gaus, turi būti pasidomėta konkrečios kompanijos vertybėmis, produktais. Pasiūlymas turi būti suasmenintas, ne generalizuotas.

Unikalumas ir tvirtas stuburas

Agnesta Filatovė, dirbusi su Europos komisijos viešojo finansavimo programa ir „Kino pavasariu“ priminė, kad labai svarbu nebijoti savo unikalumo. Pasak jos, reikia tai priminti ir verslui. Jei klientas matys verslo logotipą renginyje ar vietoje, kur leidžia laisvalaikį, tai jam asocijuosis su gera emocija, ir tokia vertė yra kur kas didesnė nei eilinis logotipo parodymas žiniasklaidos priemonėje.

„Per daug metų supratau, kad labai svarbu projektui turėti stiprų savo stuburą, suvokti apie ką jis, kokie svarbiausi siekiami tikslai. Vertybinis stuburas padeda lengviau atsirinkti partnerius, nes sprendi pagal jų vertybes, ar jos atitinka tavąsias“, – pastebi Agnesta Filatovė.

Arnas Marcinkus, visuomeninių projektų rengėjas, lobistas dalinosi patirtimi, kaip sekėsi organizuoti diskusijų festivalį „Būtent!“. Anot A. Marcinkaus, pats renginys turi būti labai kokybiškas, kad žmonės norėtų prisidėti.

„Labai svarbu turėti požiūrį, kaip integruoti kiekvieną partnerį į savo veiklą. Siūlai jiems daryti kažką kartu. Reputacija yra viskas. Jei nuvilsime pirmą kartą, po to jau niekas su mumis nekalbės. Kai pirmą kartą organizavome „Būtent!“ partneriams atvirai sakėme, kad nežinome, kaip bus, bet renginį darysime kaip sau. Ir manau, kad geriau partneriams sakyti, jog surinksime 100 žmonių, o ne 150, bet tikėtis, kad bus 150. Tai yra lūkesčių valdymas, kad pasiektume daugiau nei žadėjome“, – patarė A. Marcinkus.

Visi ekspertai sutiko, kad kalbantis su potencialiais partneriais ar rėmėjais labai svarbu pateikti jau įgyvendintų sėkmingų bendradarbiavimo projektų pavyzdžių. Galima remtis ir užsienio praktika. „Kai atidarinėjome MO muziejų 2018 metais, tikėjomės, kad sudominsime eilę partnerių prekinių ženklų. Tačiau Lietuvoje dar nebuvo sėkmingų muziejų ir prekinių ženklų rinkodaros partnerysčių. Tai tapo iššūkiu patikėti galimai įdomia muziejaus komunikacija ir darbu su auditorijomis. Todėl rėmėmės užsienio praktika ir pavyzdžiais, vėliau kūrėme savo praktikas ir tai padėjo“, – sakė Mindaugas Morkūnas.

Kaip išlaikyti partnerius krizės metu?

Pašnekovų buvo klausiama, ir kaip partnerius išlaikyti krizių – karo ar pandemijos – metu, kai atsiranda visai kiti prioritetai, ką reiktų remti.

„Man teko susidurti su dviem 2008-ųjų ir 2020-ųjų krizėmis, tai matosi, kad aplinkybės atsikartoja. Žinoma, daug nerimo, biudžetų karpymų. Tačiau partneriai yra linkę išlaikyti itin kokybiškas vertingas daugiametes partnerystes. Tada išlieka tik geriausi. Verta į tą kokybę investuoti ne tik krizių, bet ir tarpkriziniu metu, kad tradicijos būtų išsaugotos“, – aiškino M. Morkūnas.

Agnesta Filatovė: „Kino pavasaris“ susidūrė su tuo, kad buvo uždaryti visi kino teatrai savaitę iki festivalio. Tuo metu atsisijojo tam tikri partneriai. Bet net tokioje situacijoje ieškojome sprendimų. Turime žiūrovams išdalinti saldainius, kaip tai padaryti, kai visi turi sėdėti namuose? Nusprendėme siųsti paštomatais. Kai turi tikslą, formą surasti nėra sudėtinga. Covidas parodė, kad nėra nieko neįmanoma“

Reziumuodami pranešėjai teigė, kad dalykinių renginių rinka turi didelį potencialą ir galimybes plėstis bei pritraukti investicijas į Lietuvą, tačiau siekiant būti konkurencingiems dalykinių renginių rinkoje būtina turėti didžiausių konferencijų poreikius tenkinančią infrastruktūrą. Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos atstovai teigė turintys ne vieną idėją, kurią ketina aptarti su Vilniaus miesto ir šalies vadovais.

Aušra Pociūtė

Komunikacijos koordinatorė