Edukacinis maršrutas „Kalbos kelias“ po Kretingos rajoną: objektai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai

Jurgio Pabrėžos kapas Kretingos miesto kapinėse. R.Senkevičiaus nuotr.

Kretingos rajonas siejasi su svarbiais mūsų kultūros veikėjais. Kretingoje palaidotas žemaičių gramatikos autorius Simonas Grosas. Čia lotynų–lietuvių kalbų botanikos ir augalų morfologijos lietuvių terminų žodynus kūrė kunigas Jurgis Pabrėža, čia gimė ir užaugo rašytojas vyskupas Motiejus Valančius. Kretingos rajono žemė išaugino kalbininkus Antaną Salį, Praną Kniūkštą, Jūratę Sofiją Laučiūtę ir daugelį kitų lietuviško žodžio puoselėtojų. Pristatome ne tik žmones, su jais susijusias vietas ir objektus, bet ir pasakojame apie ekskursijas, edukacinius užsiėmimus.

Botanikos žodynų kūrėjas kunigas Jurgis Pabrėža

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda (Salantai, Kretingos r.), apie 1936 m., saugomas Kretingos muziejuje. Jolantos Klietkutės nuotrauka

Jurgis Ambraziejus Pabrėža, OFS (1771–1849), – kunigas, garsus pamokslininkas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, mokytojas, dvasinio turinio knygų autorius, liaudies gydytojas, lietuvių botanikos tėvas, poetas, menininkas.
„Šis kunigas taip pat – žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas, mokyklos ugdyti rašomąją bendrinę žemaičių kalbą pradininkas, pirmojo lietuviško (žemaitiško) geografijos vadovėlio ir geografijos terminų autorius, – rašo Jolanta Klietkutė naujienų portale www.bernardinai.lt –Jo pamokslai tebėra aktualūs šių dienų pasaulyje dvasine, socialine, istorine bei etnokultūrine prasme.“

Jurgis Pabrėža puikiai suderino mokslą ir tikėjimą. „Tėvas Ambraziejus buvo nepaprastai universalus žmogus, domėjosi įvairiomis mokslo, meno, medicinos sritimis, naujienomis, bet taip pat puikiausiai išmanė ir puikiai citavo Šventąjį Raštą ir daugybės Bažnyčios tėvų raštus. Nors mokslo ragavo nelabai daug (gimnazija, nebaigtos universiteto studijos, dveji metai seminarijos), tačiau žinių nuolat ir nepaliaujamai siekė savo jėgomis, pasižymėjo nepaprasta erudicija. Sakydamas pamokslus, klausydamas išpažinčių – gydė žmonių sielas, bet didelę savo laiko dalį skirdavo ir gydyti kūno ligas. Kretinga gali didžiuotis, kad būtent čia gyveno ir amžino poilsio atgulė žmonių gyvenimuose stebuklus daręs nepaprastas, Dievo apdovanotas žmogus“, – rašo Jolanta Klietkutė.

Jurgio Pabrėžos  palikimas – apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 puslapių geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, savotiškas filosofinis veikalas „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus. Jis mokėjo lotynų, graikų, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių ir vokiečių (šiek tiek) kalbas, skaitė daug įvairios literatūros ir užsirašinėjo visa, kas jį domino, bei svarbius patarimus iš kitų mokslininkų darbų, taip pat kruopščiai užsirašinėjo savo atradimus.

Paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai

Skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas pamionklas Jurgiui  Pabrėžai. R. Senkevičiaus nuotr.

Paminklas byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam žemaičiui ir dvasininkui, už ištartą paguodos žodį ir ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui. Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambroziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę. 1993 metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie jos stovi medžio paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.



Jolantos Klietkutės nuotraukos

Adresas: Vilniaus g.

Jurgio Pabrėžos kapas

Jurgio Pabrėžos kapo koplyčia. Jolantos Klietkutės nuotr.

 Sakoma, kad norint iš tiesų pažinti pasirinktą kultūrą, būtina apsilankyti kapinėse. Tai padaryti verta ir siekiant pažinti Kretingą. Tarp daugelio išskirtinių kapų senosiose Kretingos kapinėse vienas yra lankomas itin dažnai. Tai – vienuolio pranciškono Jurgio Ambrazijaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambrazijus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs t. Ambrazijus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Jam mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių.
 
Adresas: Vilniaus g. 19A, Kretinga
Koordinatės: 55.894001, 21.243497

Planuojamos vasaros metu nuolatinės ekskursijos
„Arbatėlė su istorijos prieskoniais“

Data: liepos 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d., rugpjūčio 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., 

Laikas: 14.00 val.

Kaina asmeniui – 3 Eur

Aprašymas:

Kviečiame į unikalią ekskursiją apie unikalų žmogų. „Arbatėlė su istorijos prieskoniu“ – tai kelionė po Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pasaulį ir gyvenimą. Botanikas, gydytojas, kunigas, pranciškonas, mokytojas, augalų tyrinėtojas – J. Pabrėža dažnai vadinamas lietuviškuoju da Vinčiu. Ir kas gi nenorėtų pažinti tokio žmogaus? Ekskursijoje pažinsime J. Pabrėžos gyvenimo pradžią bei kaip ir kur formavosi jo unikali asmenybė. Simboliais tai atskleidžia įspūdingas paminklas. Užsukę į vidinį vienuolyno kiemelį tyloje išgirsime jo vienuoliško gyvenimo pasakojimus. Akies krašteliu žvilgterėsime į J. Pabrėžos celės langą, sužinosime, kur buvo biblioteka, kurioje jis pildė ir taip didelį savo žinių bagažą. Vaikščiosime iškiliojo vienuolio pėdomis ir išsiaiškinsime, koks buvo jo indėlis į mokymo sistema, kaip atsirado jo vardu pavadintos gatvė ir gimnazija. Žinoma, užsuksime ir prie J. Pabrėžos kapo. Ne vienas žmogus galėtų paliudyti – ten vyksta stebuklai! Ir visos šios kelionės metu mes vis prisiminsime, koks didis botanikas J. Pabrėža buvo ir kad jis yra daugelio lietuviškų augalų pavadinimų krikštatėvis. Ekskursijos metu susirinksite savo ekologiškų, J. Pabrėžos ištyrinėtų vaistažolių puodelį – jaukiame gamtos prieglobstyje gersime arbatą su istorijos prieskoniu.
 
Būtina išankstinė registracija telefonu 8 445 73 102.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose

Motiejaus Valančiaus gimtinės klėtelė Nasrėnuose. R. Senkevičiaus nuotr.

Vyskupas Motiejus Valančius buvo išskirtinė XIX amžiaus asmenybė – savo vyskupavimo metais į kunigus įšventino pusę tūkstančio klierikų, Žemaitijoje pastatė pusšimtį bažnyčių, pradėjo Blaivybės sąjūdį ir, žinoma, parašė daugybę literatūrinių kūrinių. Kur gimė ir kaip asmenybė formavosi toks veiklus žmogus? Ne taip toli Kretingos – jaukiame Nasrėnų kaime. Trobos, kurioje užaugo būsimas vyskupas, nebėra, tačiau jos vietoje stovinčiame name įkurtas Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus. Jame galima susipažinti su vyskupo gyvenimu, pabandyti suprasti, koks jis buvo vaikystėje. O šią mena sodybos teritorijoje išlikusi XVIII amžiaus klėtis. Ten įrengta etnografinė ekspozicija – šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė. Taip pat muziejuje galima pamatyti jei ne vienintelę, tai vieną pirmųjų skulptūrų Lietuvoje, skirtą bulvei.

Adresas: Nasrėnų k., Kretingos r.
Telefonas: 844548722
El. paštas: info@mvalanciausmuziejus.lt
Svetainė: http://www.mvalanciausmuziejus.lt/

Vyskupo M. Valančiaus paminklas

Priešais vyskupo M. Valančiaus sodybą 1995 m. pasodintas ąžuolynas vyskupo 200-osioms gimimo metinėms atminti. Ąžuolyne stovi 2001 m. pašventintas vyskupo M. Valančiaus paminklas (skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas, steigėjas Stasys Vaičius).

Adresas: Nasrėnų k., Kretingos r.

Ąžuolynas

Šalia muziejaus sodybos žaliuoja M. Valančiaus ąžuolynas (200 ąžuolų), pasodintas 1995 m. ir skirtas vyskupo  200-osioms gimimo metinėms, o jame  Raimundo Puškoriaus sukurtas kryžius. Ąžuolyno idėjos autorius ir jo puoselėtojas tuometinis muziejaus direktorius Algirdas Čėsna (1958-2016). Ąžuolyno pradžioje stovi balto akmens paminklas Žemaičių Vyskupui Motiejui Valančiui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Paminklo sukūrimą ir statybą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš Nasrėnų kilęs Stasys Vaičius (gyvenęs Čikagoje, mirė 2003 m.).
Adresas: Nasrėnų k., Kretingos r.
 
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus edukaciniai užsiėmimai

Edukacinių užsiėmimų „Mokomės žaisti senolių žaidimus“ metu suteikiama mokiniams galimybę susipažinti su senoviniais vaikų žaidimais ir žaislais, kuriais žaidė mūsų senoliai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

Edukacinė programa susideda iš dviejų dalių: mokinių supažindinimas su liaudies senoviniais žaidimais ir žaislais, atskleidžiant jų įvairovę ir kilmę, žaidimo jais būdus, pristatomi mediniai žaislai, žaidimų – ratelių taisyklės. Praktinio užsiėmimo metu 1-4 klasių mokiniai kviečiami pažaisti žaidimus – ratelius, kaip „Katė ir pelė“, „Aguonėlė“, „Gegutėlė ir vanagėlis“, pasivažinėti mediniais rateliais, pažaisti „Kerepėžą“, dalyti „Žiedą“, lenktyniauti linksmose estafetėse. 5 –10 klasių mokiniai yra kviečiami dalyvauti individualiose ir komandinėse žaidimų varžytuvėse.

Mėgstami žaidimai: „Šimtakojo lenktynės“, „Mušti žiužį“, „Lenktynės maišuose“, „Taiklumo bandymas“. Mokiniai turi galimybę išmokti vaikščioti su kojūkais.

Edukacinio užsiėmimo „Audimo mokyklėlė“ tikslas – paskatinti jaunimą domėtis senaisiais amatais, priminti senąsias tradicijas, senojo lietuvių  amato audimo  išsaugojimas ir populiarinimas.

Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su įvairia audimo technika  išmokstama austi rinktinių raštų ir vytines juostas. Pagal amžių siūlome rinktis vieną iš audimo būdų: vytinių juostų audimas kortelėmis, rinktinių raštų juostų audimas staklėmis. Patys mažieji gali išbandyti kaišytinį audimą su popieriaus skiautelėmis. 

Edukacinio užsiėmimo ,,Kraičio skrynios raštai ir spalvos“  metu  mokiniai supažindinami su  tradicinių kraičio skrynių istorija: nuo jų atsiradimo liaudies buityje ištakų iki pritaikymo šiandieniniame gyvenime, siekiame sudominti liaudies menu, atkreipti dėmesį į tradicinių kraičio skrynių ornamentus, spalvas, formas.  Teorines žinias įtvirtiname užpildydami užduočių lapą. Edukacinės programos dalyviai, susipažinę ir prisilietę prie muziejuje esančių kraičio skrynių, gali patys pasigaminti savo kraičio skrynutę, ją papuošti liaudies ornamentais.
 
Informaciją pateikė Rita Beržanskienė
Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė