Dvikalbio vaiko auginimas – nauda ir klaidingos dvikalbystės nuostatos

XXI amžiuje tėvai nori užauginti efektyvius, gabius dvikalbius vaikus. Kita vertus, jiems kyla daug klausimų, nes vyrauja teigiamas ir neigiamas požiūris į vaikų auginimą dvikalbėje šeimoje.

Eureka Ankstyvojo ugdymo mokyklos mokytoja Tamriko Kiknavelidze teigia, kad požiūris į ankstyvą dvikalbystę dažnai grindžiamas klaidingomis interpretacijomis ir mitais: „Norėčiau sugriauti klaidingus įsitikinimus, išanalizuoti dvikalbystės naudą ir atsakyti į dažniausiai užduodamus tėvų klausimus“. Mokytoja apžvelgia mokslininkų ir psichologų tyrimus, dalijasi savo įžvalgomis.

Būti dvikalbiu – kas tai?

„Pradžioje norėčiau įvardyti, ką tiksliai reiškia būti dvikalbiu“, – sako mokytojas ir dalijasi psicholingvistikos profesoriaus François Grosjean, kurio sritys yra kalbos suvokimas, supratimas ir kūrimas, vienakalbių ir dvikalbių apibrėžime: „ dvikalbis yra asmuo, kuris kasdieniame gyvenime reguliariai vartoja dvi ar daugiau kalbų ar tarmių.

Psichologijos docentė Krista Byers-Heinlein atpažino dažniausiai užduodamus klausimus tėvams, kurie kreipiasi į ikimokyklinio ugdymo mokytojus, pradinių klasių mokytojus ir kalbos patologus dėl sėkmingo vaikų dvikalbio vystymosi skatinimo. Šie klausimai yra:

• Ar mūsų dvikalbiai vaikai dažniau turi kalbos sunkumų ar vėluoja?
• Ar dvikalbystė daro vaikus protingesnius?
• Ar mūsų dvikalbiai vaikai pasimetę?
• Ar tėvai turėtų vengti maišyti kalbas?
• Ar anksčiau geriau?

Klaidingos dvikalbystės nuostatos

Vaikai, užaugę dvikalbiai, visada maišys savo kalbas – tai netiesa.

Profesorius François Grosjeanas mini, kad jei dvikalbiai vaikai bendrauja tiek dvikalbėse, tiek vienakalbėse situacijose, tada jie mokosi maišyti kalbas tik tam tikru metu. Dvikalbiai vaikai nesipainioja mokėdami dvi kalbas vienu metu. Reguliarus dviejų kalbų mokėjimas nuo gimimo yra geriausias ir lengviausias kelias į sėkmę dviem kalbomis. Dvikalbiai vaikai jau nuo mažens gali atskirti kalbas, tačiau nuo ketverių ar penkerių metų jiems pradeda formuotis metalingvistinis sąmoningumas, o tai reiškia, kad jie suvokia savo dvi kalbas ir gali apmąstyti savo kalbos vartojimą. Kai tėvai su jais kalbės skirtinga kalba, jie greitai galės atskirti ir net atsakyti ta kalba, kuria jie kalba.

Dvikalbystė uždels vaikų kalbos įsisavinimą – tai netiesa.

Tai dažnai klaidinga nuomonė, kuri buvo gerai žinoma dar XX amžiaus viduryje. Dvikalbiai vaikai nevėluoja įgyti kalbos. Atsižvelkite į tai, kad dvikalbiai vaikai, kadangi jie turi bendrauti su dviem ar daugiau kalbų, kai kuriais atžvilgiais skiriasi nuo vienakalbių vaikų, bet ne kalbos įsisavinimo greičiu. Kalbant apie dvikalbius vaikus, turinčius su kalbos sunkumų, pavyzdžiui, tokių kaip disleksija, jų nėra proporcingai daugiau nei vienakalbių vaikų, turinčių tokius pat sunkumus.

Būti dvikalbiu reiškia vienodai laisvai kalbėti dviem kalbomis – netiesa.

Tėvaijaučiasi sėkmingi, jei jų vaikas vienodai laisvai kalba abiem kalbomis. Tačiau atminkite, kad dvi kalbos neįgyjamos tomis pačiomis aplinkybėmis ir vaikai jas mokosi būdami skirtingame amžiuje, skirtingose ​​vietose (šeimoje, mokykloje, bendruomenėje) ir daugiausia skirtingais tikslais. Natūralu, kad dvikalbių vaikų kalbos įgūdžiai nėra vienodi . „Mano patirtis rodo, kad kartais dvikalbiai vaikai supranta abi kalbas, bet kalba tik viena, kai kurie vaikai viena kalba žino daugiau žodžių nei kita ir tai labai normalu“, – sako mokytoja Tamriko. Tik mažuma dvikalbių puikiai ir vienodai moka savo dvi kalbas.

Dvikalbystės privalumai

Mokytoja Tamriko mini , kad dvikalbystės privalumų yra daug: „tai gali būti akademinio, socialinio gyvenimo, daugiakultūrio, bendravimo, sveikatos, asmenybės ir šeimos sanglaudos aspektai. Tačiau kaip mokytojas norėčiau pabrėžti du pagrindinius jo privalumus.

1. Kognityviniai privalumai – dvikalbystė suteikia vaikui pranašumo ne tik bendravimo ir kalbinių gebėjimų prasme. Jis taip pat papildo įvairias pažinimo funkcijas. Dvikalbiai dažniausiai pasižymi didesniu kūrybiškumu; Jie yra talentingi daug užduočių atliekantys asmenys ir patobulino kritinį bei abstraktų mąstymą. Dvikalbiai vaikai dažnai geriau atlieka užduotis, kurioms reikalingas konfliktų valdymas, ir gali išsivystyti aukštesnis metalingvistinis sąmoningumas.
2. Ugdymo pranašumai – dvikalbiai vaikai lengviau išmoksta kitas kalbas ir dažnai geriau supranta mokymosi kalbą. Jie paprastai turi tam tikrų pranašumų mokydamiesi skaityti, jei turi pakankamai žodyno. Norėčiau pasidalinti mokslininko ir iškilaus sociologijos profesoriaus Rubén G. Rumbaut iliustracija apie teigiamą dvikalbystės ryšį su paauglių akademiniais pasiekimais. Dvikalbiai vaikai turi didesnę galimybę baigti vidurinę mokyklą ir sėkmingai mokytis aukštojoje mokykloje. Dvikalbystė padeda vaikams susirasti būsimą vežėją, jie taip pat labiau linkę lengviau pasirinkti būsimą profesiją ir būti įdarbinti tam darbui, į kurį pretendavo.

Mokytoja Tamriko užsimena, kad kol vaikai vartoja daugiau nei vieną kalbą, jie yra dvikalbiai. Kad ir kokį laisvai mokėtų jūsų vaikas kiekviena iš savo kalbų, jūs, kaip tėvai, darote puikų darbą ir atminkite, kad visada galite palaikyti vaikų dvikalbį vystymąsi žaisdami ir atlikdami kasdienę veiklą namuose. Štai ką Eurekos ankstyvojo ugdymo mokykloje daro mokytojai. Anglų kalba yra įtraukta į kasdienę mokymosi patirtį. Vaikai mokomi tiek gimtąja, tiek anglų kalba žaismingais metodais, simuliacijomis, pasakojimais, menu, muzika, šokiais ir vaidmenų žaidimais.

Raising a bilingual child – benefits and misconceptions on bilingualism

In the 21st century, parents have the desire to raise efficient, capable bilingual children. On the other hand, they have many questions because there is a positive and negative attitude about raising children in a bilingual family.

Eureka Early Education School teacher Tamriko Kiknavelidze says that attitudes against early bilingualism are frequently based on misinterpretations and myths: “I would like to break down misconceptions, analyze the benefits of being bilingual and answer most common questions, asked by parents”. The teacher reviews the research of scientists and psychologists and shares her insights.

Being bilingual – what is that?

“To begin with, I would like to name what exactly means being bilingual”, – says teacher and shares professor’s in psycholinguistics, François Grosjean, whose domains of interest are the perception, comprehension and production of language, in monolinguals and bilinguals definition: “a bilingual is someone who regularly uses two or more languages or dialects in their everyday lives.”

Krista Byers-Heinlein, Associate Professor in Psychology, recognized the most common questions, of parents who turn to advice from preschool teachers, elementary teachers and speech-language pathologists about fostering successful bilingual development for children. These questions are:

• Are our bilingual children more likely to have language difficulties or delays?
• Does bilingualism make children smarter?
• Are our bilingual children confused?
• Should parents avoid mixing languages together?
• Is earlier better? 

Misconceptions on Bilingualism

Children raised bilingual will always mix their languages – this is not true.

Professor François Grosjean mentions that if bilingual children interact in both bilingual and monolingual situations, then they learn to mix languages at certain times only. Bilingual children are not confused by acquiring two languages at the same time. Regular exposure to two languages from birth is the best and easiest road to bilingual success. Bilingual children can differentiate between the languages from an early age but from the age of four or five, they start to develop a level of metalinguistic awareness, which means that they are conscious of their two languages and they can reflect upon their language use. When their parents each speak a different language to them, they will soon be able to tell the difference and even reply in the language they are being spoken to.

Bilingualism will delay language acquisition in children – this is not true.

It is often a misconception that was well known back in the middle of the 20th Century. Bilingual children are not delayed in their language acquisition. Take into account that bilingual children, because they have to deal with two or more languages, are different in some ways from monolingual children, but not in the rate of language acquisition. As for bilingual children with language-related difficulties, for example: such as dyslexia, they are not proportionally more plentiful than monolingual children with the same difficulties.

Being bilingual means being equally fluent in two languages – not true.

Parentsfeel successful in case their child is equally fluent in both languages. But remember that two languages are not acquired in the same circumstances and children learn them at a different age, in different places (family, school, community) and mainly for different purposes. Naturally, bilingual children’s language skills are not all at the same level. “In my experience, sometimes children who are bilingual can understand both languages but speak only one, some children know more words in one language than in the other and it is very normal”, – says teacher Tamriko. Only a minority of bilinguals are perfectly and equally proficient in their two languages.

Benefits of being a bilingual

Teacher Tamriko mentiones that the benefits of being bilingual are plenty: “it can be from academic, social life, multicultural, communication, health, personality and family cohesion aspects. But as a teacher I would like to highlight two main advantages of it.”

1. Cognitive advantages – bilingualism does not only give a child an advantage in terms of communication and language abilities. It complements different cognitive functions as well. Bilinguals tend to have greater creativity; they are talented multitaskers and have improved critical, as well as abstract thinking. Bilingual children often perform better on tasks that require conflict management and are likely to develop a higher level of metalinguistic awareness. 
2. Educational advantages – bilingual children find it easier to learn other languages and they often have a better understanding of the language of schooling. They tend to have some advantages in learning to read, if they have a sufficient vocabulary. I would like to share the researcher and distinguished Professor of Sociology Rubén G. Rumbaut’s illustration about positive association of bilingualism with adolescent academic achievement. Bilingual children have a higher chance to finish secondary school and attend higher education successfully. Bilingualism helps children for a future carrier, they are also more likely to choose their future profession easier and get hired for the job they applied for. 

Teacher Tamriko mentions that as long as children use more than one language, they are bilingual. Whatever level of fluency your child reaches in each of their languages, you are doing a great job as a parent and remember that you can always support children’s bilingual development through play and everyday activities at home. And this is what in Eureka early education school, teachers are doing. The English language is incorporated into everyday learning experiences. Children are taught in both their native language and English with playful methods, through simulations, storytelling, art, music, dancing and role games.

Birutė Mačiulienė