Duonos Lietuvoje valgome mažiau, tačiau ruginei – liekame ištikimi

Šiandien Lietuvoje minima Šv. Agotos diena. Šventoji Agota – ugnies ir duonos globėja. Lietuvoje šią dieną bažnyčiose šventinama duona, kuri, tikima, saugo namus nuo gaisrų, perkūnijos, ligų bei įvairių nelaimių. Tai svarbi etnokultūrinė tradicija, primenanti duonos, kaip švento maisto, reikšmę. 

Tradiciškai pamatiniu mūsų šalies maisto produktu laikoma duona ilgainiui tapo ir maisto sinonimu. Ar ši reikšmė Lietuvoje išlieka? Duonos dienos proga apžvelgiame naujausias duonos vartojimo tendencijas.

Kaip rodo duonos vartojimo duomenys, 7 iš 10 šalies gyventojų duonos valgo reguliariai – ne rečiau kaip vieną–tris kartus per savaitę. Ypač stabilias pozicijas išlaiko juoda, ruginė, duona.

7 iš 10 lietuvių duonos valgo reguliariai

„Ruginė duona, mūsų tradicinė lietuviška duona, savo vietą išlaiko gana stabiliai, be didesnių svyravimų. Tuo tarpu baltos duonos vartojimas per metus sumažėjo beveik 9 proc. Panašią tendenciją stebime jau kelerius metus“, – sako Aurelija Pocienė, „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovė.

Vis dėlto, pasak jos, duona ir toliau užima svarbią vietą kasdienėje mityboje: daugiau nei pusė šalies gyventojų ją valgo beveik keturis kartus per savaitę, o duonos visiškai nevartoja tik apie 5 proc. žmonių. Be to, daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų priskiriami reguliarių duonos valgytojų grupei.

Renkasi lietuvišką

Pirkėjai taip pat gana atidūs duonos kilmei – maždaug ketvirtadaliui svarbu, kad ruginė duona būtų lietuviška.

„Renkantis maistą vienas esminių kriterijų yra kokybė, o lietuviška kilmė dažnai suvokiama kaip vienas jos atributų. Tai matome ir iš tyrimų. Vis dėlto pirkėjai ne visuomet atidžiai skaito etiketes: ne tik sudėtis, bet ir kilmės šalis kartais lieka pražiūrėta, jei prekė užvadinta lietuviškai“, – pastebi A. Pocienė.

Balta ir juoda duona – pirmą kartą susilygino

Dar vienas reikšmingas pokytis – šiemet pirmą kartą susilygino baltos ir juodos duonos vartojimo apimtys.

Ilgus metus balta duona dominavo pirkėjų krepšeliuose, tačiau jos vartojimui mažėjant, o ruginės duonos pozicijoms išliekant stabilioms, abu segmentai beveik susilygino.

Pasak A. Pocienės, duonos mažiau suvalgoma ir gerėjant ekonomikai – didesnė dalis pirkėjų gali leisti sau rinktis įvairesnį maistą. Taip pat prisideda tam tikros mitybos mados bei dietų komunikacija.

Išsigandę glitimo – pamiršta apie skaidulas

„Dalį duonos rinkos „kąsnio“ nukanda ir viešojoje erdvėje dažnai kartojamos žinutės apie dietas, eliminuojančias grūdus ar glitimą. Pamirštama, kad glitimo netoleruojančių žmonių yra labai nedaug, o skaidulos ir baltymai yra būtini absoliučiai kiekvienam. Mitybos ekspertai ne kartą yra pagrindę mokslu, kad viso grūdo bei ruginė duona yra puikus skaidulų šaltinis – dvi riekelės gali sudaryti apie pusę rekomenduojamos dienos normos. Deja, sudėtį etiketėse linkę skaityti tik trečdalis gyventojų“, – atkreipia dėmesį A. Pocienė.

Mažesni namų ūkiai diktuoja mažesnes pakuotes

Bendras duonos vartojimo mažėjimas siejamas ne tik su besikeičiančiais mitybos įpročiais, bet ir su demografiniais pokyčiais – mažėja gyventojų skaičius ir smulkėja namų ūkiai. Daugėja solo namų ūkių bei porų be vaikų, todėl keičiasi ir pakuočių pasirinkimas bei perkamas duonos kiekis.

„Matome aiškią tendenciją – pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnes, 300–350 g pakuotes, kai anksčiau populiariausi buvo didesni, apie 800 g, kepalai. Mažesnės pakuotės padeda greičiau suvartoti duoną, ir mažiau jos išmesti. Beveik 2 iš 5 vartotojų pabrėžia, kad jiems svarbu gyventi tvariau ir rūpintis aplinka“, – sako A. Pocienė.

Tuo tarpu didesnio formato pakuotės išlieka populiarios skrudinimo duonų segmente – tokią duoną dažniau renkasi šeimos. Mažesni namų ūkiai linkę rinktis porcijines ar mažesnių pakuočių duonas.

Jaunesni vartotojai renkasi pasaulio duonas

Jaunesnė auditorija vis dažniau renkasi burgerių bandeles, brioche tipo kepinius bei etnines duonas – tortilijas, pitas, bagetes. Šios kategorijos auga iš dalies baltos duonos gaminių sąskaita.

Batonas – juda į nostalgijos kategoriją

Tuo tarpu batonų vartojimas, kaip pastebi didžiausia šalies duonos kepykla, nuosekliai mažėja. Tai siejama ir su kartų kaita – mažėja žmonių, kuriems batonas buvo kasdienis produktas, taip pat dalį šio segmento perima forminė ar etninė duona.

„Nors batono sudėtis iš esmės panaši į kitų kvietinių baltos duonos gaminių, jo pirkėjų kasmet mažėja. Panašu, kad batonas pamažu pereina į nostalgijos kategoriją – jis vis dar perkamas iš įpročio ir dėl emocinės vertės. Jaunesni vartotojai, užaugę su skrudinimo duona, dažniau renkasi ją arba įvairių šalių etnines duonas“, – pastebi A. Pocienė.

Pasak „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovės, Lietuvoje dar neišnaudotas visas porcijinių duonelių potencialas. Itin populiari Skandinavijos šalyse, ši kategorija, tikėtina, ir toliau augs bei šalies rinkoje.

Apie Vilniaus duoną

„Vilniaus duona“ – tai didžiausia ir seniausiai veikianti duonos kepykla šalyje, įkurta 1882 m. Visą duoną dviejose šalies kepyklose – Vilniuje ir Panevėžyje kepa iš lietuviškų grūdų miltų. Įmonėje dirba apie 400 darbuotojų ir 65 profesijų atstovai. Kepyklai priklauso tokie populiarūs duonos prekių ženklai kaip „Agotos“, „Toste“, „Močiutės“, „Rugelis“ ir kt. „Vilniaus duona“ yra Lietuvos duonos rinkos lyderiai ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse, duona aprūpina per 33 proc. šalies rinkos. Kepykla yra „Lantmännen Unibake“ grupės,  kepimo įmonių lyderės Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, dalis.

Gitana Baliutavičienė