Domantas Tracevičius. Neskaidrūs ESO tinklai brangiai kainuoja vartotojams

ESO neviešinant pilnos informacijos apie savo valdomų elektros skirstymo tinklų laisvas galias už tai daug moka vartotojai ir lėtėja atsinaujinančios energetikos bei elektromobilių infrastruktūros vystymas.

Elektros tinklų pralaidumas yra ribotas, o norinčių vystyti saulės ir vėjo energetiką bei elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą netrūksta. Deja, norintieji tapti gaminančiais vartotojais, rasti prisijungimą energijos bendrijos ar įsirengti įkrovimo stotelę dažnai yra priversti teikti mokamas paraiškas vien tam, kad sužinotų jog toje vietoje laisvų galių nėra arba jų labai mažai ir investicijos į tinklą siektų milžiniškas sumas. Negana to, mokamas užklausas dėl laisvų galių reikia teikti kiekvienai vietovei atskirai, kadangi net kai gretimoje vietovėje yra laisvų galių prisijungimui, ESO informacijos apie tai neteikia. Taip ne vienas projektas buvo sustabdytas ir neįgyvendintas.

Šiuo metu ESO dalinasi 110 kV transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapiu saulės ir vėjo elektrinėms, nors turi duomenis kiekvienai mažiausiai transformatorinei. Visiškas duomenų atvėrimas leistų vartotojams ir vystytojams sutaupyti – nebeliktų „aklų“ paraiškų, už kurių kiekvieną reikia mokėti net 41,89 Eur. Tai leistų tiek gyventojams, tiek verslams matyti, kur būtų tikslinga investuoti, norint pradėti gaminti saulės energetiką ar įrengti įkrovimo stotelę.

Žvelgiant į energetikos statistiką, pirmaujančios šalys pagal saulės elektrinių galią gyventojui yra Nyderlandai, Vokietija, Belgija ir Austrija. Visose iš jų, išskyrus Vokietiją, yra prieinami žemėlapiai, kuriuose matyti įvairaus detalumo preliminarūs duomenys ir galimybės įrengti saulės elektrinę konkrečiam konkrečioje vietovėje. Dalies ES valstybių skirstomieji elektros tinklai tuo neapsiriboja ir atveria dar daugiau duomenų apie elektros energijos gamybą bei paklausą.

Verta atkreipti dėmesį, kad su ESO tinklais susijęs neskaidrumas gali sukurti terpę, kuomet informacija dėl laisvo pralaidumo pasiekia tik „išrinktuosius“. Daliai saulės ir vėjo energetikos vystytojų įmonių vadovauja anksčiau tam tikras pozicijas ESO užėmę žmonės. Tad gali kilti pagrįstų klausimų, ar jie turėjo informacijos apie ESO tinklo laisvas galias ir ar ta informacija pasinaudojo vystydami komercinę veiklą.

Skaidrūs elektros skirstomieji tinklai yra svarbūs ne tik elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams ar elektromobilių įkrovos prieigų vystytojams. Augant saulės ir vėjo energetikai, gamybos pajėgumai, priklausantys nuo saulės ir vėjo, svyruos vis labiau ir, norint užtikrinti pastovų tiekimą bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro nešviečiant saulei ir nepučiant vėjui, kaupimo įrenginių-baterijų reikės vis daugiau. Tad ateityje disponavimas informacija apie tinklo apkrovimą taps ir reikšminga galimybe prisidėti prie elektros energijos balansavimo konkrečiose ESO atšakose, taip efektyviau išnaudojant tinklą ir sutaupant vartotojų lėšas.

Belieka sulaukti, ar naujasis energetikos ministras ir Seimo nariai atstovaus vartotojų interesams – atvers geresnes galimybes investicijoms į atsinaujinančią energetiką ir užkardys pinigavimąsi iš informacijos, kuri nemažai ES šalių yra nemokamai prieinama kiekvienam.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys