Dirigentas Vytautas Valys: spėju, daug mergaičių norės būti panašios į Matildą

Vytautas Valys. Olesios Kasabovos nuotr.

„Kokio gerumo ši muzika! Neabejoju, kad miuziklas „Matilda“ bus labai populiarus spektaklis. Neįmanoma, kad jis nerastų savo žiūrovo, juk čia skamba ir lyrinė muzika, ir džiazas, ir rokas, ir salsa…“, – sako miuziklo „Matilda“, kurio premjerą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato vasario 14 ir 15 d., muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys.

Pagal Roaldo Dahlio to paties pavadinimo knygą sukurto miuziklo visai šeimai kūrybinėje komandoje drauge su juo dirba režisierė Rūta Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, choreografas Taurūnas Baužas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Pirmoji premjera jau išparduota, antrojoje likusios vos kelios vietos, bilietų į likusius penkis šio sezono parodymus irgi sparčiai mąžta. Tad akivaizdu, kad spektaklis publikai kelia didžiulį susidomėjimą. Kalbiname KVMT chormeisterį, dirigentą Vytautą Valį, kuris šiuo miuziklu žavisi ne vienerius metus ir jau anksčiau yra parengęs glaustesnį jo variantą su savo vadovaujamos Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniais.

Tenka matyti, kad kitose šalyse miuziklo „Matilda“ herojai – tikri paauglių dievaičiai. Ar tokio efekto tikitės ir Klaipėdoje, Lietuvoje?

Matilda – paauglių superherojė. Mano manymu, Matilda – tobulas vaikas: gabi, drąsi, nieko nebijanti, turinti galių įtikinti, o svarbiausia – kovojanti už teisybę. Spėju, kad Matildomis norės tapti visos mergaitės, jomis žavėsis paaugliai vaikinai.

Kuo jums patinka miuziklas „Matilda“? Kuo, jūsų manymu, jis turėtų sudominti jaunuosius ir vyresnius žiūrovams?

Žaviuosi tuo, kaip miuzikle „Matilda“ dera muzika ir drama. Muzikos čia labai daug, kas nėra įprasta miuziklams, kur tarpus tarp muzikinių numerių dažniausiai užpildo dialogai. Šiame spektaklyje net vadinamoji „proza“ skamba muzikos fone, o tai sudėtinga. Juk kiekvienas žmogus kalba skirtingai, tad reikia taikytis ir prie muzikos, ir prie veiksmo.

Šis miuziklas skirtas visai šeimai, tad jis bus įdomus ne tik vaikams ar paaugliams, bet ir suaugusiems. „Matildoje“ plėtojamos kelios siužetinės linijos: ne tik klasė ir jų kasdieniai rūpesčiai, bet ir suaugusiųjų gyvenimas. O tai labai spalvingi personažai. Esu tikras, kad miuziklo veikėjus publika atpažins kaip kasdien gatvėje sutinkamus „herojus“.

Kuo „Matildos“ muzika skiriasi nuo kitų kūrinių, prie kurių teko dirbti? Kokie buvo didžiausi iššūkiai diriguojant šiam miuziklui?

Nuostabios kiekvieno „Matildos“ personažo muzikinės temos, apstu greito kalbėjimo, palydimo muzika. Greitakalbes šiame miuzikle turi kone kiekvienas personažas – tiek vaikas, tiek suaugęs.

Didžiausi iššūkiai ir kyla dėl muzikos kalbamuosiuose intarpuose. Jei šiuos tekstus veikėjai dainuotų, „Matilda“ taptų opera. Muzika šiame kūrinyje retai kada nutyla.

Kaip pavyko pasiekti, kad daugumą pagrindinių vaidmenų miuzikle atliktų Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai? Kaip jūs juos ruošėte tokiai sudėtingai užduočiai?

Miuziklo „Matilda“ priešistorė tokia: prieš šešerius metus atsitiktinai išgirdau vieną kūrinį, ieškojau iš kur jis… Paaiškėjus, jog tai numeris iš miuziklo „Matilda“, su choreografu Taurūnu Baužu nutarėme pastatyti vaikų studijai adaptuotą mažąją versiją, kurioje dalyvavo tik studijos vaikai. Kai 2022 metais televizijos projekte „Lietuvos talentai“ atlikome dainą „Maištaujantys vaikai“ iš šio miuziklo, komisija mums paspaudė „auksinį mygtuką“ – be atrankos iškart patekome į projekto finalą. Šio numerio premjeroje ypač laukiame.

Kuo ypatingi pagrindiniai spektaklio personažai ir kas ruošia vaidmenis?

Matildos ir Briuso vaidmenims atlikti teatras paskelbė atranką. Sulaukėme daugiau nei 20 mergaičių, norinčių tapti Matildomis, ir vieno paauglio, pretendavusio į Briuso vaidmenį. (Tiesą sakant, slapčia tikėjausi šimto dalyvių – juk tai svajonių vaidmenys, kurių turėtų siekti kiekvienas jaunas atlikėjas.) Atranką įveikė penkios Matildos, o šiuo metu šią partiją ruošia trys. Likusios dvi dainuoja spektaklio vaikų chore bei prie šio vaidmens galimai prisijungs vėliau. Vyriausia Matilda – devyniolikmetė Radvilė Galminaitė, KVOS dainavusi nuo devynerių, parengusi vaidmenų KVMT spektakliuose, pvz. dainavusi operoje „Bohema“, miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, o šiuo metu studijuojanti muzikos industrijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje bei koncertuojanti kaip atlikėja. Tai studijos nuo mažens užaugintas vaikas, kuriuo labai didžiuojuosi. R. Galminaitė idealiai atitinka Matildos personažą savo išore, charakteriu ir t. t. Kitos Matildos yra moksleivės, taip pat KVOS auklėtinės – tai Nora Žiulkutė ir Vytautė Rimkutė, kuri atlieka Bielkės vaidmenį miuzikle „Smuikininkas ant stogo“.

Vieninteliam pretendentui į Briuso vaidmenį negalėjom jo pažadėti, tad paruošėme KVOS senbuvį – Leonardą Farah. Jis rengia net du vaidmenis: Briusą vienoje sudėtyje, o kitoje – Matildos brolį Maiklą. Briusu taps ir KVOS naujokas Renaldas Radavičius. Noriu priminti, kad tiek KVOS, tiek KVMT labai trūksta dainuojančių vaikinų, vyrų. Talentingus žmones kviečiame aktyviai dalyvauti perklausose ir prisijungti.

Matildos tėvai – visiška priešingybė dukrai. Tėvas – automobilių pardavėjas, mama – namų šeimininkė, maistą šildanti mikrobangų krosnelėje, vis mąstanti apie šokėjos karjerą. Matildos mamos partiją ruošia solistės Beata Ignatavičiūtė, Vitalija Trinkė ir Žyginta Jašinskaitė, tėvo – solistai Mindaugas Rojus ir Vilius Trakys. Matildos šeima – tai komiški personažai, kūriniui suteikiantys komedijos spalvų.

Kūrinio geroji, šviesioji fėja – mokyklos mokytoja panelė Hani (solistės Judita Butkytė ir Rasa Ulteravičiūtė). Jei po miuziklo premjeros paauglės sieks tapti Matildomis, tai tikėtina, jog visi vaikai svajos apie tokias mokytojas kaip panelė Hani.

Mokyklos direktorės Trančbul vaidmuo patikėtas dviem solistams vyrams, nes tai labai vyriška moteris – pikta, pagiežinga ir griežta, nekenčianti vaikų. Paradoksalu, kad ji vadovauja mokyklai. Miuzikle ji dainuoja tokią frazę: „o jei pamėgint pasvajoti, kad pasaulyje nebūtų vaikų…“ Mokyklos direktorės Trančbul vaidmenį ruošia solistai Gytis Šimelionis ir Tadas Jakas. Dar miuzikle yra personažas Iliuzionistas, kurį atliks solistai Valdas Kazlauskas ir Šarūnas Šapalas.

Neabejoju, kad miuziklas „Matilda“ bus labai populiarus spektaklis. Neįmanoma, kad šis spektaklis kam nors nepatiktų, juk čia skamba ir lyrinė muzika, ir džiazas, ir rokas, ir salsa… Jei jis būtų rodomas vakarais, manau, kad sulauktų panašios sėkmės kaip miuziklas „Boni ir Klaidas“. Beje, atlikėjai sako, kad minėti miuziklai labai panašūs. Kokio gerumo ši muzika! O KVMT repertuare buvusį „Boni ir Klaidą“ publika labai mylėjo…

Įdomu, kaip į miuziklą „Matilda“ reaguoja Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai?

Jie „Matildos“ repeticijose praleidžia labai daug laiko: darbo dienomis po tris valandas vakarais, o savaitgaliais dukart per dieną. Pradžioje labai bijojome, kad vaikai negalės repeticijoms skirti tiek daug laiko, kad jiems tai nusibos, kad jie nelankys repeticijų… Tačiau kūrybinės grupės baimės nepasitvirtino – vaikai puikiai ir atsakingai dirba!

Vaikams šios repeticijos – neįkainuojama praktika, nes Lietuvoje dar nėra buvę, kad vaikai būtų pagrindiniai profesionalaus teatro scenoje statomo miuziklo. Bent man neteko girdėti. Jie dainuoja teatro scenoje drauge su KVMT solistais, choro ir baleto šokėjų grupe, dirba su KVMT simfoniniu orkestru.

Pasirodymai spektakliuose Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniams – ne naujiena, bet jie nėra buvę pagrindiniais veikėjais.

Ar turite mėgstamą „Matildos“ muzikos epizodą ar sceną, kuri jums asmeniškai yra ypatinga?

Man labai patinka pats darbo procesas su solistais, ansambliu. Su kiekvienu iš jų individualiai ieškojome, analizavome, diskutavome, kaip turėtų skambėti jų atliekamas veikėjas. Kartu kūrėme savitas interpretacijas. Todėl sunku atsakyti, kuris epizodas pats ryškiausias, nes į kiekvieną natą ar pauzę buvo įdėta pastangų, širdies. Man pats jautriausias – Matildos ir Iliuzionisto duetas, kurio klausant salėje, tikiu, nuriedės ne viena ašara. Įspūdingi visi mokyklos direktorės Trančbul muzikiniai numeriai. Pamatę spektaklį, suprasite kodėl (juokiasi). 

Kaip sekasi dirbti kūrybinėje grupėje su kitais spektaklio kūrėjais?

Tai svajonių komanda. Geresnės net negalėčiau įsivaizduoti. Su choreografu Taurūnu Baužu daug metų kartu dirbame KVOS, kur jis moko vaikus šokio. Rūta Bunikytė – ypač stipri asmenybė, mano manymu, viena geriausių miuziklų režisierių šalyje. Šiuo metu pastatyme dalyvauja 23 vaikai, KVMT choro grupė ir baletas. Visa tai suvaldyti reikia išmanymo, o režisierė su šia komanda tvarkosi puikiai, turi savus metodus. Scenografė Rūta Venskutė – jaunas , kūrybiškas žmogus. Žaviuosi jos sumanymais ir gebėjimu atliepti šio miuziklo koncepciją.

Ar choreografo ar režisieriaus sumanymai, scenografiniai sprendimai netrukdo dainavimui?

Priimtas neeilinis sprendimas: visų spektaklyje dainuojančių vaikų ir suaugusiųjų vienu metu neišvysite. Kiekvienas vaikas, dalyvaujantis scenos veiksme, turės prisegtą nematomą mikrofoną, o kitus įkurdinsime užkulisiuose ar šalia orkestro su stacionariais mikrofonais. Miuziklo choreografijoje gausu aktyvių šokių, o tam reikia erdvės, tad šis veiksmas prilygsta šokių studijos pasirodymui. Labai laukiame pasirodymų, džiaugiuosi matydamas, kad mano auklėtiniai ne tik puikiai dainuoja, bet ir šoka.

Gal įsiminė kažkas iš repeticijų ar premjeros pasiruošimo akimirkų, kas jus labai nustebino ar prajuokino?

Aš juokauju, kad „Matildos“ repeticijos lyg kūno kultūros pamokos, kur daug sportuojama. Smagios ir repeticijos su Matildos partijų atlikėjais, kai tenka iš jų išpešti įvairiausius jausmus, charakterio savybes. Turi išprovokuoti veikėją atskleisti pyktį, paryškinti emocijas dainuojant… Pasakoji jiems baisius dalykus, kad tik jie suprastų. Visa kita vyksta saugiai, gražiai ir sklandžiai (juokiasi).

Esate ne tik dirigentas, bet ir pedagogas. Kaip jūsų pedagoginė patirtis praturtina darbą miuzikle „Matilda“? Ar yra skirtumų tarp darbo su vaikais ir suaugusiais?

Dirbant su bet kurio amžiais žmonėmis, svarbu rasti kelią kaip prie jų prieiti. Galbūt vaikai turi mažiau kaukių nei suaugę. Pavyzdžiui, jei nori dūkti, tai ir šėlioja. Vaikai dažniausiai be jokių baimių pasako tai, kas jiems svarbu. Suaugę kartais patyli ar daro tai, ko prašai, nekvestionuodami. Mano credo dirbant su vaikais ir jaunuoliais – bendradarbiavimas. Noriu, kad veiksmas scenoje vyktų ne per baimę, o sužadinant norą veikti – dainuoti, vaidinti. Įgalinti vaikus pasitikėti savo jėgomis – kiekvieno gero pedagogo stiprybė.

„Matilda“ – vaikus išlaisvinantis, jų gebėjimus atskleidžiantis kūrinys. Čia daug puikių galimybių improvizacijai. Vaikai daugelyje spektaklio situacijų nevaidina, o tiesiog būna savimi. Tą akcentuoja ir režisierė R. Bunikytė. Repeticijų metu ji dažnai sako: „Elkitės natūraliai, lyg būdami mokykloje, kai neklausote, žaidžiate, slepiatės nuo mokytojų“. Didžioji KVMT salės „Jūra“ scena, visos galimybės pasirodyti publikai – tai neeilinė galimybė KVOS auklėtiniams, ypač jauniausiems, kurie augs kartu su šiuo spektakliu. Užaugę jie taps tikrais scenos profesionalais.

KVOS šiuo metu jungia 35 auklėtinius, dvejose grupėse dainuoja ir šoka vaikai nuo 6 iki 19 metų. Manau, kad užauginsime dar ne vieną Matildą ir šiam miuziklui atlikėjų niekada nepritrūks. Noriu pabrėžti, kad šis spektaklis atlikimo prasme labai sudėtingas: po kurio laiko, prireikus įvesti naujų atlikėjų, bus labai sudėtinga. Net juokauju, kad KVOS kuriam laikui taps „Matildos“ studija, nes nuolat reikės ruoštis šiam spektakliui. Juk vaikai greitai auga, išvyksta, situacijos keičiasi.

Gal jums lengva kalbėti, nes į KVOS ateina bene geriausi ir labiausiai motyvuoti vaikai?

Klaipėdos vaikų operos studija yra ne dainuojančių ir šokančių vaikų būrelis, o jau netrukus 10 metų jubiliejų švęsianti šeima. KVOS veiklą reklamuojame labai saikingai, todėl vaikai ir tėvai dažniausiai žino, kur ateina. Vyresniems vaikams rengiamos perklausos, o vaikus nuo 7 metų priimame visus. Juos labai įtraukia teatro gyvenimas, ta meno terpė. Nors darbo turime tikrai daug, išeinančių būna mažai.

Kartu su žmona auginate tris vaikus, vyresnieji jau dainuoja KVMT repertuariniuose spektakliuose. Ar jūsų vaikus reikėjo motyvuoti dainuoti, o gal jie jau gimė norėdami būti teatre?

Vyriausiasis sūnus Vytautas dainuoti miuzikle „Smuikininkas ant stogo“ pradėjo vos būdamas penkerių. Choro moterys visada juokaudavo, kad šiam vaikui pasirodžius scenoje jos nebegali dainuoti, nes mažasis atlikėjas taip traukia akį, toks komiškas jo personažas. Dabar jam dešimt metų. Beje, miuzikle „Matilda“ jis taps pagrindinės herojės klasioku Naidželu.

Sūnus Emilis scenoje pasirodė dar anksčiau, gal ketverių, nes labai veržėsi į sceną, kad būtų kartu su broliu… Jam visi spektaklio rūbeliai buvo per dideli, tad rankoves teko maksimaliai atraityti. Jam dabar aštuoneri.

Abu broliai iki šiol dainuoja miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, operoje „Meilės eliksyras“. Teatras jiems – šventas reikalas (juokiasi). Mažoji sesė Matilda dar tik dvejų…

Gal jūs iš anksto ruošėtės miuziklui, nes dukrai išrinkote tokį vardą?

Nežinojau, kad „Matilda“ tikrai išvys sceną, nors tokia idėja sklandė seniai. Rinkome vaikui vardą, skaitėme įvairiausius vardynus. Vis nesutapdavo mūsų su žmona nuomonės… Galiausiai radome Matildą ir ji tiko abiems!

Kita vertus, KVOS statant mažąją spektaklio versiją jis visada skambėjo galvoje, patiko ir pats superherojės personažas bei šio vardo reikšmė – galia. Tai savybės, kurių prireiks augant su vyresniais broliais ir gyvenime. Iš vardo Matilda išėmus raides A ir T, – o tai, beje, yra Austrijos, kur baigiau mokslus ir kur su žmona gyvenome penkerius metus, pavadinimo trumpinys, – gauname gražų lietuvišką vardą Milda. Šio vardo kilmė – lietuvių meilės deivės pavadinimas. Meilė ir galia – kontrastuojantis junginys, tačiau abi šios savybės svarbios tiek gyvenime, tiek ir scenoje.

Kalbino Žaneta Skersytė