Dingusi motyvacija ir „sekmadienio nerimas“: kada metas keisti karjeros kryptį?

Ekonominis sulėtėjimas, mažesnės galimybės pasikelti darbo užmokestį ir ieškoti naujų alternatyvų šiandien nemažą dalį lietuvių verčia permąstyti savo karjeros pasirinkimus. Ar tikrai metas pokyčiui? Ir jei taip – kada tai daryti saugu bei prasminga? 

Statistiškai tik 13 proc. darbuotojų teigia, kad yra įsitraukę, patenkinti savo darbu, motyvuoti ir produktyvūs, atskleidžia 2023-iaisiais metais pasirodę „Gallup“ tyrimo rezultatai. Panašias tendencijas galima matyti ir nagrinėjant Lietuvos moterų pasitenkinimą savo karjeros kryptimi – „WoW University“ apklausos duomenimis, net 8 iš 10 moterų jaučiasi, kad savo darbe nėra ten, kur turėtų ar norėtų būti. 

„Savo darbe praleidžiame mažiausiai 8 valandas per dieną, todėl negalime sau leisti tiek laiko atiduoti vadovui, kuris negerbia, ar darbui, kuris nedžiugina. Tai, kad darbas nedžiugina, yra normalu. Kai žmogus įsivardija, kad nenori praleisti 8 valandų per dieną bet kaip, jis pradeda galvoti, kad nori karjeros pokyčio“, – sako „WoW University“ Kompetencijų ir karjeros centro koordinatorė Marija Serbintaitė. 

Kodėl bijome keisti(s)?  

Antradienį Vilniuje buvo organizuota diskusija „Keisti karjerą: lengva ar sunku?“, kurioje opų klausimą apie karjeros pokyčius diskutavo „Career House“ įkūrėja ir karjeros konsultantė Simona Bareikė, „HR Hint online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič, patirtimi dalijosi ir karjeros kryptį po motinystės atostogų pakeitusi Rūta Mensonaitė. 

Anot „HR Hint online“ įkūrėjos G. Vaitiekūnaitės-Urbanovič, nemaža problema tarp šiandien stagnaciją jaučiančių specialistų – baimė pajudėti iš stabilumo, kuris, nors ir suteikia fiktyvų saugumo jausmą, bet laikui bėgant mažina savivertę ir energiją. 

 „Žmonės bijo pokyčių ir įsivaizduoja, kad kažkur kitur gali būti ir blogiau. Kai esame aplinkoje, kur nėra nuolatinio palaikymo, [savo norus] užgniaužiame savyje ir nedarome pokyčio. Kokios būna pasekmės, kai darbuotojas 10 metų  kenčia toje pačioje darbo vietoje? Kenčia ir savivertė, nėra pasitikėjimo savimi, sparčiai senka energija, kuri reikalinga tam, kad galėtume kažką keisti.“

Jai pritarė ir karjeros konsultantė S. Bareikė, kuri pasidžiaugė, kad Lietuvos visuomenė šiuo metu yra galimybių etape. Visgi, anot jos, daugelis vis dar tebesusiduria su nepasitenkinimo savo darbu problema. „Tam, kad ji būtų išspręsta, visų pirma turime suprasti, ko norime“, – pabrėžė specialistė. 

Karjera – ne linijinis gyvenimo projektas

Kadaise pati karjeros kryžkelėje atsidūrusi S. Bareikė pasakojo, kad stiprus signalas apie pribrendusį laiką pokyčiams buvo ją aplankęs bendras susierzinimo jausmas. „Nebuvo motyvacijos, pasidžiaugimo savo pasiekimais <…> Pats ryškiausias ženklas – nebepatikau pati sau.“

Kad savirealizacija daugeliui tampa kertine priežastimi pokyčiams įsikvėpti, antrino ir G. Vaitiekūnaitė-Urbanovič.

 „Man tai yra pagrindinė vertybė – vienas pamatinių dalykų, kuris leidžia žmogui būti laimingam. Nors karjera nebūtinai yra geriausias savirealizacijos būdas, bet jei nedarome to, dėl ko niežti rankos ir sukyla energija, tai gali signalizuoti, jog laikas pokyčiams.“

Specialistė atkreipė dėmesį ir į vertybes sprendžiant, kur link judėti karjeros kelyje – kas man yra svarbu darbe ir kuo tikiu? Ieškantiems savo kelio G. Vaitiekūnaitė-Urbanovič patarė sau užduoti mažus, bet prasmingus klausimus: „Dėl ko pas mane ateina draugai, dėl ko man užsidega energija? Per šiuos klausimus atrandame savo vietą. Visgi svarbiausia visų pirma pažinti save ir suprasti, kad karjera nėra linijinis gyvenimo projektas.“

Vaikytis ne profesijos populiarumo, o savo poreikių

Tuo metu iš komunikacijos srities į pedagogiką perėjusi Rūta Mensonaitė dalijosi, kad keisti karjeros kryptį ją paskatino mintys, aplankiusios vaikams gimus. Moteris teigė pagaliau turėjusi laiko pagalvoti, ko tikisi iš savo darbo. „Viskas atėjo bandymo būdu, nebuvo jokio nušvitimo. Leidau sau pagalvoti, turėjau stabilias pajamas, išbandžiau darbą mokykloje. Labai padėjo ir po pandemijos įsitvirtinęs hibridinio darbo modelis – į visus klausimus galėjau žiūrėti lanksčiai“, – teigė R. Mensonaitė. 

Būtent finansinis stabilumas prieš įdiegiant didesnius pokyčius gyvenime tampa ypač svarbus, teigė ir karjeros konsultantė S. Bareikė. Jos patirtyje – tai viena pagrindinių priežasčių, pristabdančių galimybes išbandyti save kitur: „Daryti karjeros pokyčius reikėtų gerai iš anksto suplanavus finansus, kad jie netaptų problema, t. y. turėti pakankamai santaupų į priekį. Taip pat rekomenduojama save išbandyti įvairiose srityse – savanoriauti, šešėliuoti, užsiimti praktika.“

Kaip tikino S. Bareikė, kai kurie pokyčių bijo ir dėl to socialinių medijų, kuriose kiekvienas karjeros niuansas šiandien aiškiai matyti. „Bijome, ką žmones galvos, jei man nepavyks. Čia svarbus tampa palaikymas – kad mūsų draugai, artimieji galėtų suteikti pasitikėjimo savimi, palaikydami mūsų sprendimus.“

Karjeros konsultantė akcentavo, kad grindžiant darbinio kelio pamatus svarbiausiomis tampa penkios dedamosios: įgūdžiai (stiprybės, ką jaučiuosi darydama gerai), prasmės jausmas, rezultatas (ką noriu kurti), vertybės ir vieta. 

„Jeigu žiūrime, ko nori rinka, galime greitai nudegti, nes rinka yra dinamiška, situacija čia greitai keičiasi, aktualūs yra vis kitokie, nauji sektoriai pagal poreikį“, – tikino specialistė ir pridūrė, kad norint garantuoti stabilumą, savo poreikius statyti reikėtų į pirmą vietą.

Sekmadienio nerimas nėra normali jausena

 Kompetencijų ir karjeros centro koordinatorė M. Serbintaitė priminė, kad keičiant karjerą pravartu sužinoti ir norimos pozicijos kasdienes užduotis, įsivertinti, ar tokį darbą norėtųsi dirbti kiekvieną dieną.

„Prieš neriant į profesijos mokslus, svarbu išsibandyti, pavyzdžiui, galima pasiimti nuotolinius kursus ir pasitikrinti, ar tikrai norima sritis yra įdomi. Jeigu kurioje nors pozicijoje neturite patirties, darbo pokalbio metu yra svarbu išlikti nuoširdžiam ir papasakoti, kas gali būti atsvara tam, kam neturite patirties. Pavyzdžiui, gal praėjote ne vieną kursą su atitinkama pozicija – taip galite pademonstruoti, kad greitai mokotės ir žinoma, parodyti motyvaciją“, – komentavo specialistė.

Apsisprendusiems dėl savo krypties ir norimos pozicijos, M. Serbintaitė rekomendavo išbandyti ir ne vieną įsidarbinimo būdą: „Tikrai galima ne tik siųsti CV, bet ir pabandyti susisiekti su įdarbinimo specialistais ar su įmonėje dirbančiais žmonėmis ir taip pasiteirauti apie poziciją ar darbo galimybes norimoje darbo vietoje.“

Anot specialistės, be išvardytų punktų suprasti, ar pokyčiams laikas jau išaušo, padės ir sekmadienio vakaro „testas“: „Pagrindinis ženklas, kuris rodo, kad jau laikas keisti karjerą – sekmadienio nerimas. Jeigu jis rakina, kausto ir beprotiškai nesinori eiti į darbą, tai yra aiškus rodiklis, kad pribrendote karjeros pokyčiams.“

Asta Razmė