„Dievo avinėlis“ žengė į sceną: nacionalinę premjerą LNOBT stebėjo gausus būrys svečių

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – istorinė premjera: keturis dešimtmečius savo valandos laukęs Felikso Bajoro „Dievo avinėlis“ pagaliau tapo spektakliu.

Sudėtingam operos-baleto muzikiniam tekstui sceną pasiekti padėjo režisierius ir choreografas Martynas Rimeikis, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas Levas Kleinas ir, žinoma, šio pastatymo iniciatorius – dirigentas Gintaras Rinkevičius kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Istorinės „Dievo avinėlio“ premjeros vakarą dainavo operos solistai Steponas Zonys (Titas), Kamilė Bonté (Gabija), Kšištof Bondarenko (Apolinaras), Karolis Kašiuba (Tigrūdis), Monika Pleškytė (Agilė), Ieva Prudnikovaitė (Moterėlė), Rafailas Karpis (Anupras), Edgaras Davidovičius (Paliulis), Tomas Pavilionis (Morciūnas), Arūnas Malikėnas (Naudickas), Egidijus Dauskurdis (Kalpokas).

Likusiųjų gyventi likimus smalsiai stebinčio žuvusio partizano Kvedaro vaidmenį atliko baleto solistas Jeronimas Krivickas. Kiti baleto trupės nariai šiame pastatyme vaizduoja stribus, medžius ir dvasias.

„Dievo avinėlio“ siužete vaizduojamas pokario Lietuvos kaimas ir jame dėl sovietinių pertvarkų bei rezistencinių kovų tvyrojusi nerimo, baimės, netikrumo dėl rytdienos atmosfera.

„Žmogus, kuris siekia materialių dalykų, jų negauna. Mes visi eisime į kitą pasaulį ir materialių dalykų ten nenusinešime. Todėl geriau išlikti doru žmogumi“, – sako kompozitorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Feliksas Bajoras, besidžiaugiantis, jog jam visgi pavyko vienintelę savo sukurtą operą išvysti LNOBT scenoje. Šio įsimintino vakaro autorius laukė nuo pat 1982-ųjų, kai „Dievo avinėlis“ buvo parašytas.