Didysis laukimas

Vakar grįžusi supratau: malkų dėžės nebeturiu. Joje jau buvo įsitaisiusi pirmagimių besilaukianti Čiaplė. Negalėjo būti nė menkiausios kalbos, kad ją galėčiau kur kitur perkelti. Tik pastatyta ant grindų, ji vėl stryktelėjo į dėžę. Teko nusileisti. O kad kačiukams būtų smagiau ateiti į šį pasaulį, dėžėje patiesiau šiltą skudurą.

Tačiau įdomiausia buvo ne katės užsispyrimas, bet kitų jos elgesys su kitomis namuose esančiomis katėmis. Nė per žingsnį ji nepaleido savo sesės Meškės. Jas abi radau dėžėje. Abi nesileido iš jos iškeliamos. Abi susiglaudusios išgulėjo visą vakarą. Kadangi didysis laukimas dar nesibaigė, abi susiglaudusios dėžėje guli ir šį rytą.

Dar Čiaplės pasitikėjimą pelnė devynerių metų siamo katė Maja, kuriai tenka lemtis kartu sėdėti dėžėje. Jei Maja išlipa ir nueina kiek toliau nuo dėžės, Čiaplė prie jos pribėga, įsikanda į lūpą ar ūsus ir atgal tempia į dėžę.

Taip ir guli visos trys, Maja su Meške globoja Čiaplę, o ši apsiramina jas jusdama šalia, lepinasi, kai jos ją prausia ir guodžia.

Kaži, ar tai galime pavadinti instinktu?..

Genovaitė Paulikaitė