Dar nepažintą Vilniaus istoriją tyrinės 11 mokslininkų

Per aštuonerius metus unikaliais rakursais sostinės istoriją jau tyrinėjo daugiau negu 30 mokslininkų. Šiemet dar vienuolika mokslininkų gilinsis į menkai tyrinėtas Vilniaus praeities temas. Sostinė aštuoniems tyrimams paskirstė 45 tūkst. eurų.

„Vilnius turi daug istorijų – dar neatrastų, galbūt mažai kam girdėtų ar apskritai nežinomų ir dar nepapasakotų. Vilniaus istorijos tyrėjų konkursas leidžia atrasti miesto veidą, kuris mažai ar dar apskritai nepažintas. Džiugu, kad padidinus finansavimą praėjusiais metais, šiemet sulaukėme labai daug ir labai stiprių paraiškų, tad turėsime labai vertingų Vilniaus istorijai ir kultūrai tyrimų“,  – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Konkursui šiemet  pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – net 27, tai beveik tris kartus daugiau nei įprastai. Mokslininkai ir tyrėjai galėjo rinktis net iš 25 temų.

Prof. Jurgitai Verbickienei ir dr. Sergijui Gurbychui skirta 8,5 tūkst eurų stipendija už tyrimą „Atminties balsai: žydų liudijimai apie Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu“. Šimtmečiais Vilnius buvo svarbus žydų gyvenimo, kultūros ir mokslinių tyrimų centras. Šiandien archyviniai dokumentai tampa vertingu istoriniu šaltiniu, suteikiančiu civilinę, mažumos perspektyvą vertinant karo aplinkybes bei atskleidžiančiu, kaip Vilniaus žydai išgyveno ir suvokė šiuos traumuojančius įvykius. Tyrimu siekiama atgaivinti žydų patirčių Pirmojo pasaulinio karo metu atminimą ir pabrėžti žydų bendruomenės indėlį į istorinės atminties išsaugojimą tarpukariu.

Dr. Martynui Jakuliui skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą Vilniaus gydymo įstaigų tematika. Tyrimu siekiama atidžiau pažvelgti į Vilniaus gydymo įstaigų istoriją lūžio laikotarpiu. Vienas iš esminių keliamų klausimų – kaip ankstyvuoju carinio režimo laikotarpiu (maždaug iki 1830–1831 m. sukilimo) dar neuždarytos senosios gydymo institucijos buvo pritaikytos naujiems poreikiams. Tyrimas leis į seniausios Vilniuje gydymo institucijos – Šv. Kryžiaus (bonifratrų) špitolės – istoriją pažvelgti platesniame sociopolitiniame transformacijų laikotarpio kontekste.

Dr. Tojanai Račiūnaitei skirta 6,3 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Giovanni Battista Gisleni Vilniui skirti projektai“. Tyrimu siekiama atskleisti italų architekto, scenografo, skulptoriaus ir muziko Giovanni Battista Gisleni (1600–1672) indėlį Vilniaus barokui. Bus siekiama įkontekstinti bei naujai interpretuoti Gisleni Vilniui sukurtus projektus ir kai kuriuos konkrečius, mūsų laikus pasiekusius Vilniaus paminklus, kaip antai Šv. Teresės bažnyčia, Kristinos Teodoros Tarnowskos-Sapiegienės antkapis Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje, dalinai išlikusi vyskupo Jurgio Tiškevičiaus epitafija Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje.

Dr. Laurai Petrauskaitei skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus Šv. Kotrynos benediktinių abatijos sodai“. Istorikų, menotyrininkų ir muziejininkų tyrimai parodė Šv. Kotrynos bažnyčią, kaip reikšmingą Vilniaus baroko architektūros fenomeno dalį, pristatė visuomenei sovietmečiu slėptas šio benediktinių vienuolyno menines vertybes. Ankstesnių tyrėjų atliktas darbas visgi neapėmė vieno unikalaus objekto tyrimų. Vienuolyno, o kartu ir Vilniaus miesto, istorijoje liko visai netyrinėti didelę istorinę ir kultūrinę vertę turintys, daugiau kaip 300 metų nepertraukiamai veikę ir iki mūsų dienų fragmentiškai išlikę benediktinių sodai. Nežinoma, kada tiksliai jie buvo užveisti, kaip atrodė, kokie augalai juose augo, kas juos prižiūrėjo, kaip keitėsi sodų funkcija bėgant amžiams. Galiausiai netyrinėta, kas iš istorinių augalų ir želdynų yra išlikę. Išsamūs Lietuvos archyvuose ir bibliotekose, taip pat Žarnovieco benediktinių vienuolyno archyvuose esančių dokumentinių ir vizualinių šaltinių (fotografijų) tyrimai, tikėtina, leis rekonstruoti Vilniaus benediktinių sodų įrengimo ir jų priežiūros istoriją.

Dr. Laurynui Peluričiui skirta 4 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus kaip tolerancijos miesto mitas: istoriografinė analizė ir kritinis diskurso tyrimas“. Vilniaus kaip istoriškai tolerantiško miesto naratyvas yra svarbus tiek vietos, tiek tarptautiniame kontekste. Ypač aktualus jis tampa XXI a., kai visuomenė vis dažniau atsigręžia į istoriją, ieškodama sąsajų tarp praeities ir dabarties politinių bei socialinių procesų. Šis pasakojimas pabrėžia miesto kaip daugiakultūrės erdvės reikšmę, jo istorinius ryšius su įvairiomis etninėmis, religinėmis ir kultūrinėmis bendruomenėmis. Tačiau norint išsamiau suprasti Vilniaus istorinę tapatybę, būtina kritiškai įvertinti, kiek šis naratyvas atitinka realius istorinius procesus ir kokiais argumentais jis grindžiamas. Kyla esminis klausimas – ar galima Vilnių laikyti „tolerancijos miestu“, jei jame vyko religiniai ir etniniai konfliktai, pogromai, politinės represijos, o kažkada gausios tautinės bendruomenės beveik išnyko?

Prof. dr. Marijai Drėmaitei ir dr. Ingai Leonavičiūtei skirta 5,7 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Pastatų Tauro g. 10 ir Pamėnkalnio g. 34 istorija“. Šiuose pastatuose dabar veikia Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai: Profesorių namas (Tauro g. 10-1 ir 10-3) ir Pamėnkalnio vila (Pamėnkalnio g. 34). Siekiant atnaujinti ir išplėsti anksčiau čia veikusių muziejų veikimo pobūdį, iškilo poreikis išsamiau pažinti pastatų istoriją, kuri leistų šias erdves suvokti skirtinguose kontekstuose – literatūros, architektūros, istorijos ir buvusių gyventojų asmeninių istorijų.

Justei Kostikovaitei ir Eglai Mikalajūnei skirta 5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Reivo archeologija: Lietuvos ir Vilniaus naktinio gyvenimo ir reivo istorija 1992–2004 m.“ Tyrimu siekiama išanalizuoti Vilniaus reivo ir elektroninės muzikos kultūrą, jos formavimosi aplinkybes, socialinius ir kultūrinius kontekstus bei poveikį miesto identitetui. Tyrime taip pat bus nagrinėjama, kaip ši subkultūra susiformavo, kokias erdves ji okupavo (pvz., neoficialūs klubai, apleisti pastatai), kokie asmenys ir grupės buvo jos pagrindiniai veikėjai.

Prof. dr. Arvydui Pacevičiui skirta 6,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Antrinė knygų rinka Vilniuje (XVIII a. pabaiga–XIX a. pirmoji pusė)“. Tyrime keliami šie esminiai  klausimai: kaip Vilniaus miesto valdžia reguliavo antrinę knygų rinką Vilniuje? Kokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai reglamentavo gatvės prekeivių veiklą, aukcionų organizavimą? Kur ir kaip minėtieji aukcionai vykdavo? Svarbus ir asmeninių bei viešųjų bibliotekų rinkinių paleidimo į rinką mechanizmas. Kaip Vilniaus visuomenės garbūs nariai, Vilniaus universiteto profesoriai įsitraukdavo į aukcionus? Ar carinės Rusijos valdymo sąlygomis universitetas kontroliavo akademinės bendruomenės asmeninių rinkinių sklaidą, testamentų vykdymą?

Paraiškas stipendijai pagal 2025 metų patvirtintas tyrimų temas galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų mokslo tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos. Stipendijas skyrė nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus savivaldybės atstovų komisija.

Komunikacijos skyrius