Dainų skambėjimu prisiminti filosofai Vydūnas ir Imanuelis Kantas

Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Kamana“ narys Osvaldas Armonas, perskaitęs visą Vydūno „Susivokimo maldą“, 2024 m. kovo 14 d. pradėjo vakarą „Mažosios Lietuvos minties didžiavyriams atminti“. Šis, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo organizuotas, Stoniškių kultūros namuose vykęs renginys dedikuotas Mažosios Lietuvos rašytojo, dramaturgo, publicisto, filosofo, švietėjo, chorvedžio, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 156-osioms gimimo metinėms, lietuvių kilmės Prūsijos filosofo, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms ir Tarptautinei rašytojų dienai paminėti.

„Dideliame mūsų pasaulyje genijų gimsta ne tiek jau daug. Mes – maža tauta, tačiau galime didžiuotis, kad mūsų krašte gimė ir gyveno vienas iš žinomiausių pasaulio mąstytojų – Vydūnas. Jeigu ne Antrasis pasaulinis karas, Vydūnas galbūt būtų tapęs pirmuoju lietuviu – Nobelio premijos laureatu.“ – sveikindama vakaro svečius ir dalyvius kalbėjo Stoniškių bibliotekos bibliotekininkė Zofija Genutienė. Trumpai priminta šio šviesuolio biografija. Renginio metu diskutuota apie tai, kuo svarbus Vydūnas Pagėgių kraštui ir pasauliui. Prisimintos ir sąsajos su Stoniškių vietove, kuomet gyvavo veiklios kultūrinės draugijos. Rukuose veikė jaunimo draugija „Ąžuolas“. Tilžės giedotojų draugijos nariai į Rukus atvyko 1911 metų pabaigoje, kartu su Vydūnu vaidino jo pjesę „Numanė“. Po to Vydūnas ir jo vadovaujami vaidintojai dar kelis kartus lankėsi ne tik Rukuose, bet svečiavosi ir aplinkinėse vietovėse veikusiose draugijose.

Prūsijos filosofas Imanuelis Kantas, kurio iškili jubiliejinė sukaktis – 300-osios gimimo metinės – minima šiemet, niekada nebuvo Pagėgių krašte, tačiau trys jo giminės kartos gyveno Mažojoje Lietuvoje, netolimoje Šilutėje, Klaipėdoje. Pats filosofas, gyvenęs ir mokytojavęs Karaliaučiaus krašte, turėjo galimybę pažinti lietuvių valstiečių gyvenimą. Karaliaučiaus universitete profesorius Imanuelis Kantas dėstė daugybę dalykų, nes pats viskuo domėjosi. Būdamas silpnos sveikatos, griežtai laikėsi disciplinos, kai kuriais gyvenimo būdo bruožais buvo panašus į Vydūną.

Filosofas Imanuelis Kantas paliko daugybę svarbių minčių, aktualių ir šiandien. Keletą jų klausytojams pateikė Stoniškių bibliotekos skaitytoja Biruta Sudeikienė.

Bibliotekininkė Zofija Genutienė, sugrįždama prie Vydūno, priminė, kad jo veikliai prigimčiai buvo artima rengti dainų šventes, populiarinti lietuvių liaudies dainas. Ir čia kalba savaime priartėjo prie ansamblio „Kamana“ vadovės Aksaveros Mikšienės kultūrinės veiklos – „kamaniškiai“ dainuoja jau daugiau negu 30 metų, nors kolektyvo sudėtis kartkartėmis nežymiai ir keičiasi. Tačiau pati Aksavera Mikšienė su muzika susijusi dar ilgiau: vadovavo Šilgalių chorui, ansambliams, Mažosios Lietuvos dainų išmokė daugybę žmonių.

Stoniškių kultūros namų salės skliautais nusruveno romansai. Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“ ilgai džiugino susirinkusiųjų širdis. Niekas nenorėjo, kad vakaras baigtųsi.