Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareiškimas

Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos įvykių, kaip atmintinų pagarbos vertų vietų niekinimą, bet…

Vilija Dailidienė: jeigu žmogus gimtąja kalba neranda savo mintims raiškos, tai gal tos mintys nė nesusiformavusios…

„Mano supratimu, gera lietuvių kalbos mokytoja suteikia vaikui pasitenkinimą, džiaugsmą, kad jis kalba gimtąja kalba. Kad jis ta gimtąja kalba skaito kūrinius. Gera lietuvių kalbos mokytoja neatgraso, visų pirma, nuo kalbos, o kažkokiu būdu suteikia pasitenkinimą. Nes santykis su gimtąja…

Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu

„Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.“ – Vydūnas Joninės, Rasos šventė ar kitaip? Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad…

Rita Miliūnaitė: semdamiesi stiprybės iš praeities, saugokime protėvių mums dovanotą sielos ugnį

Birželio 17 dieną Šventų Jonų bažnyčioje vyko šviesaus atminimo mecenatės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės šimtųjų gimimo metinių paminėjimas ir kalbininko, pedagogo Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą įamžinančios premijos 2020 metų premijos laureatei habil. Dr. Ritai Miliūnaitei teikimo ceremonija. Gimtadienis…

Regina Venckutė: slypi ne tik pavojus prarasti dalį savo žodyno paveldo, bet gali sunykti kai kurie funkciniai stiliai

Lietuvos kalbininkė, docentė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Venckutė – lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros istorijos tyrinėtoja. Apie tai ir kalbos kultūrą yra paskelbusi nemažai mokslinių straipsnių. Ji yra Frydricho Kuršaičio „Lietuvių kalbos gramatikos 1876“ vertimo iš vokiečių į lietuvių kalbą…

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija – dr. (HP) Ritai Miliūnaitei

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo…

Jolita Urbanavičienė: visuomenei žodynų reikia nuolatos ir įvairių: ir vienakalbių, ir keliakalbių

Šįkart kviečiame išsamiau susipažinti su žodynų rengimu ir jų skaitmenizavimu. Apie tai kalbamės su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičiene   Gerbiama Jolita, pirmiausia papasakokite apie save ir kaip jūsų darbas susijęs su žodynais,…

Jurgita Jaroslavienė: Lietuvių kalbos institutas yra toji ypatingos nacionalinės svarbos institucija, reikšmingai prisidedanti prie kalbos puoselėjimo

„Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos išteklius.…

Bonifacas Stundžia: gyva kalba nestovi vietoje

Bonifacas Stundžia – Lietuvos kalbininkas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto profesorius. Jis stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vengrijos, Austrijos, Norvegijos, Izraelio universitetuose.1983 m. išrinktas Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu.…

Kazimieras Romualdas Župerka: ir stiliaus klaidos, ir originaliausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais

„Sibiran ištremto girininko šeima bėgo nuo tremties. Atvažiavo į mūsų kaimą gyventi motina su penkiais vaikais; ji – buvusi pradinių klasių mokytoja. Atsivežė didžiulę biblioteką. Atbėgėlius kažkas priglaudė, o knygų nėra kur dėti. Mes turėjome tuščią klėtį – tai sausas…