Mano kalba

Mano kalba
Laima Kalėdienė: mes gyvename jau kitokioje visuomenėje, nei buvusios Jono Jabonskio, Juozo Balčikonio ar Kazio Ulvydo laikais

Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė profesorė Laima Kalėdienė nuo 1974 metų dirbo Lietuvių kalbos institute. Jos  mokslo tiriamosios kryptys: sociolingvistika, dialektologija, fonetika ir fonologija, onomastika, lingvostatistika, taikomoji kalbotyra. Lietuvių kalbos subtilybių ji mokė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus, kelerius…

Mano kalba
Albina Auksoriūtė: labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir viešajame valstybės gyvenime, ir mokslo pasaulyje

Dr. Albina Auksoriūtė nuo 2018 metų birželio 1 dienos vadovauja Lietuvių kalbos institutui,  daugiau kaip dešimt metų yra  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, 2009–2018 m. – INFOTERM prezidentė.  Jis…

Mano kalba
Irena Kruopienė: kelti kalbos prestižą reikėtų pradėti nuo pagarbos sau

Humanitarinių mokslų daktarės, profesorės, Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica direktorės Irenos Kruopienės mokslinių tyrimų sritys – fonetika, fonologija (morfonologija), tartis, kirčiavimas, kalbos kultūra, lingvodidaktika. Dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos šviečiamosiose laidose lietuvių kalbos klausimais, veda tarties ir kirčiavimo seminarus žiniasklaidos…

Mano kalba
Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Smetonienė. Gerbiama…

Mano kalba
Diana Nausėdienė: mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema. „Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją…

Mano kalba
Laimutis Bilkis: kaip sakė didysis vietovardžių tyrėjas Kazimieras Būga, vietų vardais kalba pati žemė

Dr. Liamučio Bilkio mokslinių tyrimų sritis – lietuvių vietovardžiai. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Lietuvių priesaginės darybos helonimai. 2008 m. išleido monografiją Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. Su kitais skyriaus darbuotojais rašo Lietuvos vietovardžių žodyno tekstą. Nuo 2009 m. yra atsakingasis šio žodyno redaktorius.…

Mano kalba
Aurelija Gritėnienė: koks žmogus yra gražus „Lietuvių kalbos žodyne“

Į didįjį dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ (prieiga internete www.lkz.lt) galime žvelgti kaip į milžinišką lietuvių kalbos lobyną, apimantį apie 1000 įvairiausių šaltinių leksiką nuo 1547 iki 2001 metų. Žodynas parašytas remiantis didžiule 4,5 milijonų lapelių kartoteka. Maždaug 22 tūkstančiuose…

Mano kalba
Lietuvių kalbos dienų renginiai tęsiasi – džiaugtasi tarmėmis

Liepos 7 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas šeštasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys „Pažink savo kaimynus tarmėje“. Ignaliniečiai kviesti pasižiūrėti filmą „Dzūkija“, pasiklausyti dzūkų ir aukštaičių tarmiškos šnekos, sužinoti įdomių kalbinių dalykų, labiau pažinti pietiečių papročius ir tradicijas. Renginyje dalyvavo…

Mano kalba
Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos,…

Mano kalba
Lina Murinienė: pats vėzdas kalbos taisyklingumui puoselėti – niekas kitas kaip anomalija

Doc. dr. Lina Murinienė 1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą.  2000 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Docentė nuo 2012 m. Nuo 2017 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja.…