Augintiniai

Tamsiu paros metu žmonės per keletą metų pasidarė gerokai sąmoningesni: dažnas uoliai segasi atšvaitą, velkasi šviesą atspindinčią liemenę ir jokio pyplio į mokyklą ar kiemą neišleidžia neprisegęs jam bent kelių atšvaitų, kad iš tolo matytųsi. Deja, keturkojis draugas be atšvaito…

Išties, su šiuo teiginiu tikriausiai niekas net nebandysime ginčytis. Tik kokių patarimų mes laukiame ir kokių sulaukiame? Išties, labai įdomu stebėti save ir patariančiuosius. Taip jau susiklostė, kad mano namuose gyvena nemažas būrys katinukų. Neslėpsiu, nebesumąstau, ką ir bedaryti. Tačiau…

Mano bičiuliai Robis ir Dina įprato pusryčiams ir vakarienei gauti viščiukų nugarėlių. Tad į sausą maistą nė kreiva akimi nežiūrime, nekalbant jau apie košes. Virk neviręs. Bado akciją trunka iki tol, kol košė prarūgsta, o vakarienei vėl patiekiamos viščiukų nugarėles.…

Ant Cipos kapelio šiandien prasiskleidė smulkūs rausvi žiedeliai. Seniai jutau, kad ji veržiasi iš šio pasaulio, bet visada norėjau ją labai apsaugoti. Tai buvo viena bičiulių, padėjusių išgyventi daug sunkių ir skaudžių gyvenimo akimirkų. Vis atrodė, kad turiu ją išsaugoti.…

  Mes dar nesame pažįstami. Tiesiog aš Majos sesuo ir dabartinis mano vardas – Maja. Taip jau nutiko, kad aš atsidūriau tuose namuose, kuriuose turėjo būti jums jau pažįstama mano sesutė Maja. Kadangi laiško laiku neišsiunčiau, dabar ji papildau. Iki…

  Ne ne, nepamanykite, kad ta lentyna yra mano tėviškė. Tai tik mano foto sesijos vieta. Matote, šalia to paties puodelio ir kokia jau aš didelė. Puodelį praaugau. Šiandien man jau trys mėnesiai. Oi, gal manęs neatpažįstate. Aš Maja, ta…

  Man labai malonu, kad Jūs skaitote šį mano laišką. Taigi, mano vardas Maja. Tokį vardą man davė būsimoji šeimininkė, kuri ketina mane pasiimti po poros savaičių. Ne, aš jau didelė ir savarankiška. Tik mano būsimoji šeimininkė į kelionę išvažiuoja.…

  „Na ir keistas jausmas ta tėvystė, – stebisi Robis, stebėdamas aplik jį savo trumpomis kojytėmis trepsinčius mažylius.- Pažiūrėkite, nei į mane panašūs, nei ką, bet mieli ir savi. Juk nuo pirmos atėjimo į šį pasaulį akimirkos jie buvo kartu…

  „Sveikas, Benukai“, – kuo meiliau stengiuosi pakalbinti į kampą nulindusį draugės Beną. Benas piktokai dėbteli į mane ir oriai sumurkia: „Aš ne Benukas. Aš Benas. Ką, ar nematai, koks aš didelis.“ „Matau, – sakau – bet man gražiau tave…

  Bičiuliai, gelbėkit… Mūsų kalė (Labradoro retriverė, įdėjau ir mamos foto) spalio 19 d. atsivedė 12 vaikelių. Nežinom, kur dėti. Gal žinot, kas norėtų dovanų gauti šuniukų? Visų krūvoje nupaveiksluoti nepavyko, nes išsilaksto. Labai mieli, guvūs, smalsūs, linksmi, tvarkingi –…