Bus pristatyta Baikštytės autobiografinė knyga: kartais grožis padėdavo, bet, būdavo, ir koją pakišdavo

Gražina Baikštytė, 1969 m., Liudo Ruiko nuotr

Gegužės 13 dieną, 18 val., Muzeotekoje pristatoma Gražinos Baikštytės autobiografija „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“. „Man norėtųsi sugrįžti į tuos laikus, bet… su dabartiniu protu ir išmintimi. Tačiau tuomet tai jau nebebūtų jaunystė“, – sako aktorė.

Autobiografinėje knygoje lietuviškąja Katerina Diuniov tituluojama aktorė dalijasi prisiminimais apie gražiausius jaunystės metus: nuo Kauno liaudies šokių ansamblio „Suktinis“, studijų VGIK’e (Valstybinis visos Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetas) iki filmavimo aikštelių ir kino festivalių. Būtent jaunystėje, pasak G. Baikštytės, nutiko gražiausi dalykai.

Knygos autorė savo prisiminimus praturtino pokalbiais su jaunystės draugais, vėliau tapusiais garsiais menininkais. „Šie žmonės – iš skirtingų mano gyvenimo epochų“, – pasakojo G. Baikštytė. Knygos pristatymą muziejuje moderuos kino kritikė Izolda Keidošiūtė, su kuria aktorė jaunystėje drauge praleido daug gražaus laiko.

Pristatyme dalyvaus knygos ir Gražinos Baikštytės gyvenimo herojai: televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius ir vedėjas, scenaristas Vytenis Pauliukaitis, aktorė Dalia Storyk, scenografė, grafikė, fotografė Aleksandra Jacovskytė, kino, televizijos ir teatro aktorius Juozas Budraitis, kino ir teatro režisierius Raimundas Banionis, kino režisierius Algimantas Puipa ir kino operatorius, G. Baikštytės vyras Algimantas Mikutėnas.  

„Pats nuostabiausias jausmas jaunystėje – net ne meilė, o žinojimas, kad viskas dar priešaky. Visko dar bus! Anuomet negalvojai, kad tas viskas – ne tik šviesūs, bet ir tamsesni gyvenimo tarpsniai, – knygos pratarmėje pasakoja G. Baikštytė. – Grįžimas mintimis į jaunystę nėra vien tik prisiminimai apie saulėtas dienas. Jų būta visokių“.

Leidinyje – spalvingos akimirkos iš studijų laikų, kai mokėsi pas kino grandą Sergejų Bondarčiuką, įvairiausi kuriozai, filmuojantis su kino žvaigždėmis Aleksandru Abdulovu, Leonidu Jarmolniku, Nikolajumi Karačencovu, nepamirštama pažintis su aktoriumi Leinu Devisu – Meisonu iš „Santa Barbaros“.

Čia rasite ir pasakojimą apie įspūdingą aktorės kelionę į Ekvadorą, kur pristatė Anatolijaus Efroso filmą „Ketvirtadienį ir daugiau niekada“ ir buvo akylai stebima „Sovexportfilmo“ atstovo, bet tai nesutrukdė jai susipažinti su flamenko genijumi Antonijum Gadesu ir su juo sušokti flamenką.

G. Baikštytė teigia pati save nustebinusi parašiusi autobiografiją, nes „visada labiau patikdavo kalbinti kitus, o pačiai likti „už kadro“. Ne kartą girdėjusi paraginimus išleisti knygą apie save, galiausiai ir pati ryžosi šiai idėjai: „Esu nugyvenusi ilgą, domių patirčių kupiną gyvenimą, o laikas bėga… Kada, jei ne dabar“.

Viršelyje – legendinė Liudviko Ruiko nuotrauka „Gražina“, pakeitusi jaunos moters likimą ir atvedusi į kino pasaulį: „Pamačiusios tą nuotrauką, mane pradėjo kviesti filmuotis įvairios tuometinės sovietinės kino studijos, nors apie aktorystę pati nė negalvojau – norėjau studijuoti kalbas“. Vis tik filmavimai ją įtraukė, užbūrė, ir mergina pasirinko kinematografijos institutą.

„Aš pati kiekvieno klausinėjau, ar ilgisi jaunystės, tų laikų. Nė vienas iš mano draugų nenorėtų grįžti į jaunystės laikus, išskyrus mane. Dėl to ir parašiau šitą knygą“, – sako G. Baikštytė. Vis tik pastebi, kad tai – paradoksali svajonė: „Man norėtųsi sugrįžti į tuos laikus, dar kartą išgyventi vėjavaikiškus, linksmus nuotykius, patirti jaunatviškas meiles, bet… su dabartiniu protu ir išmintimi. Tačiau tuomet tai jau nebebūtų jaunystė“.

Gražina Baikštytė yra nusifilmavusi 40 filmų. Žymiausi: „Moteris baltais drabužiais“, „Aš – aktorė“, „Ketvirtadienį ir daugiau niekada“, „Pasaka apie žvaigždžių berniuką“, „Ferfakso milijonai“.

Autorė parašė tris knygas: „Rimo Tumino sodas“ („Tyto alba“, 2012), „Gyvenimas kaip teatras“ („Vaga“, 2016), „Šarūnas Bartas. Kai gyvenimas tampa kinu“ („Sofoklis“, 2020).