Britų senosios muzikos legenda Trevoras Pinnockas – Lietuvoje

Trevor Pinnock. Nuotr. Gerard Collett

Kaip išties savo laikmečiu galėjo skambėti W. A. Mozartas, G. F. Händelis? Britų senosios muzikos legenda, klavesininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas drauge su soliste Lauryna Bendžiūnaite, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru bei tarptautiniu pučiamųjų instrumentų ansambliu Lietuvos publikai pristato koncertinę programą „Endless Pleasure“ („Beribis malonumas“), kurioje skambės žymiausi Georgo Friedricho Händelio ir Wolfgango Amadeuso Mozarto opusai.

Patirti šį beribį malonumą 111-ajame sezone, lapkričio 22 dieną, siūlo Vilniaus senasis teatras, kuris atsigręžia į Teatro pastato istoriją, o atliepdamas jame ilgus metus gyvavusio Operos ir baleto teatro laikmetį, inicijuoja muzikines programas bei operų pastatymus.

Koncertai vyks ir Lietuvos regionuose: lapkričio 21 dieną – Visagino kultūros centre „Draugystė“, o lapkričio 23 dieną – Vilkaviškio kultūros centre. Šis koncertų ciklas – tai muzikinė įžanga į 2025-ųjų pavasarį Vilniaus senajame teatre įvyksiančią G. F. Händelio operos „Acis ir Galatėja“ premjerą, kurioje Šv. Kristoforo kamerinis orkestras jau grieš barokiniais smičiais.

Trevoras Pinnockas – senosios muzikos atgimimo Europoje pradininkas

Trevoras Pinnockas (g. 1946 m.) – visame pasaulyje žinomas klavesinininkas, dirigentas ir vienas svarbiausių senosios muzikos atgimimo Europoje pradininkų. T. Pinnockas įtvirtino savo vardą kaip baroko ir klasicizmo meistras, 1972 m. įkūręs barokinį orkestrą „The English Concert“. Šis orkestras, atliekantis XVII–XVIII a. kūrinius autentiškais instrumentais, tapo garsus istorinėmis muzikinėmis interpretacijomis. T. Pinnockas „The English Concert“ vadovavo iki 2003-ųjų. Per savo karjerą, bendradarbiaudamas su Deutsche Grammophon, T. Pinnockas įrašė daugybę solinių kūrinių, tarp jų – J. S. Bacho „Goldbergo variacijas“ ir partijas, o naujausi jo įrašai pristato J. S. Bacho „Gerai temperuotą klavyrą“ bei unikalią Józefo Kofflerio „Goldbergo variacijų“ aranžuotę.

Dirigentas taip pat yra dirbęs su prestižiniais orkestrais, tarp jų – Karališkosios muzikos akademijos kameriniu orkestru, Amsterdamo „Koninklijk Concertgebouworkest“, Brėmeno „Deutsche Kammerphiharmonie“, Zalcburgo „Mozarteumorchester“ bei stovėjo prie Metropolitan operos dirigento pulto.  Jis eina Tokijo „Kioi Hall“ kamerinio orkestro vyriausiojo dirigento pareigas ir yra festivalio „Anima Mundi“ meno vadovas Pizoje. Už nuopelnus menui Pinnockas buvo apdovanotas Britanijos ordinu (CBE) 1992 m., o 1998 m. gavo Prancūzijos Meno ir literatūros ordiną („Ordre des Arts et des Lettres“).

T. Pinnockas: „Mane domino, kaip kūriniai galėjo skambėti savo laikmečiu“

T. Pinnocko kelionė į muzikos pasaulį prasidėjo vaikystėje, kai ėmė domėtis senąja muzika ir klavesinu. Talentingas jaunuolis studijavo Karališkojoje muzikos akademijoje Londone ir, siekdamas kuo autentiškiau atskleisti baroko bei klasicizmo muziką, iškėlė tikslą groti ne šiuolaikiniais, o istorinius laikus menančiais instrumentais. Savo karjeros pradžią T. Pinnockas prisimena kaip laiką, kuomet keitėsi jo požiūris į muziką: „Kai pradėjau, mus mokė galvoti apie kūrinius kaip apie baigtus darbus, bet mane domino, kaip jie galėjo skambėti savo laikmečiu. Norėjau atlikti muziką taip, kad klausytojai galėtų girdėti ne tik garsus, bet ir pajusti visą istorinį kontekstą.“

Šią idėją T. Pinnockas įgyvendino 1972 m. – įkūrė orkestrą „The English Concert“, kuris tapo žymiu senosios muzikos autentiško atlikimo etalonu. „The English Concert“ tikslas ir iššūkis – sujungti autentišką garsą su šiuolaikiniu jautrumu, kad klausytojai galėtų pajusti, jog jie susiduria su praeitimi taip, tarsi ji būtų čia ir dabar,“ – yra sakęs T. Pinnockas. Ansamblis tapo senosios muzikos atlikėjų įkvėpimo šaltiniu visame pasaulyje ir padėjo įtvirtinti autentiško senosios muzikos atlikimo judėjimą Europoje.

Senoji muzika šiandien – kaip išlaikyti jos gyvybingumą?

Per daugiametę karjerą T. Pinnockas ne tik aktyviai grojo, bet ir švietė, skleidė savo požiūrį į pačią muziką, pabrėždamas senosios muzikos gyvybingumą ir aktualumą. „Muzika – tai būdas pažvelgti į praeitį ir atkurti tam tikrus dalykus, kurie gali būti aktualūs mūsų laikais. Esu įsitikinęs, kad per muziką galime sugrįžti ir į istorinius laikus, ir kalbėti apie dabartį. Toks požiūris leidžia senosios muzikos kūriniams suskambėti naujai ir reikšmingai net atliekant juos šių dienų klausytojams,“ – teigia T. Pinnockas.

T. Pinnockas pabrėžia, kad kiekvienas atlikimas yra ne tik technika, bet ir emocinė patirtis: „Kaskart, kai atsiverčiu Händelio ar Bacho partitūrą, jaučiu, kad pradedu viską iš naujo. Tai yra procesas, kuris niekada nesibaigia“. Atlikdamas muzikos kūrinius jis tarsi sukuria muziką iš naujo, ji skamba šių dienų klausytojams, bet kartu išlaiko autentiškumą ir istorinį tikslumą.

Händelis, Mozartas – žavesys ir energija, grožis ir neišvengiamas liūdesys

„Endless Pleasure“ programoje skambės G. F. Händelio ir W. A. Mozarto muzika, kurią atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, tarptautinis pučiamųjų ansamblis ir solistė Lauryna Bendžiūnaitė. Pasak T. Pinnocko, Händelio ir Mozarto muzika peržengia laikmečio ribas ir sujungia mus su žmogiškumo esme: „Händelis sugeba mus panardinti į labai įvairialypius jausmus. Jo muzika turi žavesio ir energijos, kurios reikia šiuolaikiniam klausytojui. Tai ne tik nostalgiška muzika, tai – galingas ir nuostabus jausmas, kuriuo dalinamės su publika.“

W. A. Mozarto kūryba T. Pinnockui taip pat ypatinga: „Mozarto muzika man yra vienintelė, kurioje susilieja tobulas grožis ir neišvengiamas liūdesys. Ji kelia šypseną ir kartu primena mūsų trapumą.“

Kiekviena scena ir publika turi savo charakterį

Kiekviena scena ir auditorija įgyja ypatingą reikšmę T. Pinnocko atlikimuose: „Muzika nėra tiesiog garsas, sklindantis scenoje. Kiekviena scena ir publika turi savo charakterį, ir tai keičia muzikos prasmę.“ Jo tikėjimas muzikos galia ir jos poveikiu klausytojams neabejotinai atsiskleis ir koncerte Vilniaus senajame teatre. Garsiausias pasaulio koncertų ir teatrų sales džiuginęs aukščiausio lygio meistriškumas, Operos ir baleto teatro aurą menanti erdvė, puiki akustika – argi tai ne beribis malonumas?

Koncertai ir regionuose: Visagine ir Vilkaviškyje

Koncertą „Endless Pleasure“, kuriam diriguos T. Pinnockas, išgirs ne tik sostinės gyventojai, bet ir Vilkaviškio, ir Visagino kultūros centrų lankytojai. Ši unikali galimybė regiono gyventojams pažinti klasikinės muzikos grandus, ne tik Vilniaus senojo teatro misija – priartinti žiūrovus prie profesionalaus meno, bet ir pačių atlikėjų noras – būti kuo arčiau kiekvieno žmogaus, kuris nori juos geriau išgirsti muzikos dėka.

 Tai taps neabejotinai išskirtine muzikine kelione ir įžanga į 2025-ųjų pavasarį Vilniaus senajame teatre T. Pinnocko drauge su režisieriumi Gintaru Varnu kuriamą G. F. Händelio operos „Acis ir Galatėja“ pastatymą. Ši opera, pasak dirigento, yra vienas iš jo mėgstamiausių G. F. Händelio kūrinių: „Händelis geba perteikti mitus ir pasakas taip, kad jos kalbėtų mums apie žmogiškumą. „Acis ir Galatėja“ – tai meilės, kuri nepaiso jokių kliūčių, istorija. Ši tema aktuali bet kokioje kultūroje ar epochoje.“

Pagal užsienio spaudą (T. Pinnocko citatos iš interviu žurnaluose „BBC Music Magazine“, „Gramophone“ ir kituose muzikos leidiniuose) parengė Vilniaus senasis teatras

Koncertai:

Lapkričio 21 d. 18.30 val. Visagino kultūros centre „Draugystė“ (Parko g. 7, Visaginas);

Lapkričio 22 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius);

Lapkričio 23 d. 18.30 val. Vilkaviškio kultūros centre (Vytauto g. 28, Vilkaviškis). Daugiau apie koncertus: https://vsteatras.lt/spektakliai/endless-pleasure-beribis-malonumas