Braškės visiems metams

Pagaliau sulaukėme lietuviškų braškių! Sodai ir turgūs pakvipo viliojančiu tikrų braškių kvapu.

Šios uogos – vitamino C, folio rūgšties ir kalio šaltinis. Folio rūgštis reikalinga mūsų smegenims; kalis – raumenims, širdžiai; vitaminas C stiprina imuninę sistemą. Pasirodo, braškėse vitamino C yra daugiau nei apelsinuose. O kur dar vitaminai K, B5, B6 ir mikroelementai: magnis, kalcis, varis. Braškės – mažai kaloringos, išvalo virškinimo traktą nuo toksinų, todėl naudinga valgyti norint numesti vieną kitą kilogramą.

Dažna šeimininkė pasirūpina, kad kvapnių braškių būtų visus metus. Šaldome sveikas uogas, triname su cukrumi, verdame uogienes.

Uogienė – senas patikimas braškių konservavimo būdas. Išnokusias, sultingas braškes verdu vienkartiniu būdu. Paruoštas uogas susluoksniuoju su cukrumi (1 kg uogų – 300 g cukraus). Palaikius per naktį, atsiranda sulčių. Kitą dieną verdu ant nedidelės kaitros, kol cukrus visai ištirpsta ir sirupas užverda. Uogienė lengvai pasukiojama (nemaišoma). Nugraibomos putos. Kai sirupas nuskaidrėja, nebeputoja, karštą uogienę supilu į sterilius 0.5 l stiklainius ir hermetiškai užsuku.

Paprasta braškes šaldyti – sveikas ar sutrintas su cukrumi. Pačias gražiausiais atrenku, nuplovusi nusausinu ant popierinio rankšluosčio, laisvai sudedu į plastikinę dėžutę ir užšaldau. Bus pagardinti ir atšaldyti gaivų gėrimą ar šampano taurę per didžiąsias žiemos šventes.

Labai sunokusias, ,,nekondicines“ braškes sutrinu su cukrumi ,,blenderiu“ ar mikseriu, supilu į šaldymo indus ir – į šaldiklį. Šaldyta braškių tyrė pagardins ledus, kokteilius, kitus desertus ir primins šiltą vasarą, kai už lango ūžaus žiema. Smagaus braškiavimo!

Vija Jakub