Biržų krašto muziejuje „Sėla“ – nauja Alio Balbieriaus fotografijų paroda

2024 m. rugpjūčio 2 d. 16 val. maloniai kviečiame į Alio Balbieriaus fotografijų parodos „PRISILIETIMAS PRIE BUDIZMO“ pristatymą! Renginyje – ir kelionių bendrakeleivio Giedriaus Balbieriaus muzikavimas ir pokalbiai apie budizmą su filosofu, religijotyrininku, indologu prof. Audriumi Beinoriumi.

Alis Balbierius gimė 1954 m. spalio 1 d. Biržų krašte. Studijavo biologiją, dirbo gamtotyros ir gamtosaugos (T. Ivanausko zoologijos muziejus, Gamtos apsaugos komitetas) bei žurnalisto darbus įvairiuose respublikiniuose dienraščiuose ir savaitraščiuose (Literatūra ir menas, Gimtasis kraštas, Vilniaus tribūna ir kt. ). Lietuvos rašytojų (nuo 1990 m.) ir Lietuvos fotomenininkų (nuo 1994 m.) sąjungų narys.

Autorius išleido 17 poezijos, eseistikos ir ekologinės tematikos knygų, fotografijų albumą „Biržai: kraštas ir miestas“. Kaip fotografas yra surengęs apie 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Yra pelnęs literatūrinių premijų – Maironio (Poezijos pavasario), Z. Gėlės, A. Miškinio ir kt.

Autorius apie parodą: „Domėjimasis Rytų religijos – filosofijos dalykais anksti atėjo per menus.

Pats pradėjęs keliauti, tik vėliau supratau, kad veikė ir bičiulystės dalykai – pirmiausia su Pauliumi Normantu ir Jurga Ivanauskaite, Rytų atvertimo per empirinę patirtį pirmeiviais mano kartoje, atsivėrus geležinei uždangai.

Budizmas ( kaip ir kai kurios kitos religijos „be dievo“, „be ciesoriaus“) buvo man lyg mitas, lyg legenda, lyg savotiška pažadėtoji kitokio pažinimo žemė…

Tik šiek tiek prisiliečiau prie budizmo, tas prisilietimas, lankantis konkrečiose budistams šventose vietose turėjo man ne tik dvasinį, bet ir didžiulį vizualinį poveikį.

Šioje parodoje – kelionių po Indiją ir Nepalą (kartu su pusbroliu Giedriumi Balbieriu, kuris pasirūpino daugeliu dalykų, kad galėčiau fotografuoti) – vaizdai.

Kaip visada, kelionėse trūksta laiko, kad galėtum įsigyventi, įsigilinti, padaryti geresnių fotografijų. Taip pat gaila – dėl įvairiausių priežasčių man nepavyko aplankyti visų keturių Budos pėdų – tik pradžią ir pabaigą – Lumbinį ir Kušinagarą…“.