Biologinės įvairovės situacija mūsų krašte: gerėjanti ar blogėjanti?

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertai plačiajai visuomenei pristatė mūsų krašto biologinės įvairovės – buveinių, paukščių, rūšių apsaugos būklę Lietuvoje ir situaciją su invazinėmis rūšimis 2019 – 2024 m. laikotarpiu. Renginys „Ką prarandame, kai nyksta gamta? Biologinės įvairovės būklės pristatymas visuomenei“ vyko Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre.

Rengiant ataskaitas Europos Komisijai, buvo vertinta visa mūsų šalis – gamtinės buveinės, rūšys, paukščiai ir invazinės rūšys pagal Europos Sąjungos metodiką.

Rezultatai rodo, kad situacija yra prasta: daugiau nei pusė saugomų buveinių vertinamos kaip blogos būklės, o palankioje iš 12-os buveinių tipų liko tik 4-ios. Tai signalas, kad gamta silpnėja ne fragmentais, o sistemiškai.

Pagrindinės blogėjimo priežastys – žmogaus poveikis ir ilgalaikiai aplinkos pokyčiai. Intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, infrastruktūros plėtra, ženkliai sumažėjęs ganymas ir šienavimas, pažeistas pelkių ir miškų hidrologinis režimas, upių ir ežerų eutrofikacija dėl išsklaidytos taršos. Pajūrio vandenų buveinių būklę reikšmingai keičia prasta vandens kokybė, o kai kuriems rifams papildomą spaudimą kelia invazinis juodažiotis grundalas, naikinantis midijų populiacijas. Ne mažiau svarbūs ir sunkiai valdomi veiksniai – klimato kaita ir invazinių rūšių plitimas.

Nepaisant to, perspektyvos nėra beviltiškos. Ataskaitų duomenys yra naudojami nacionaliniame Gamtos atkūrimo pla ne, kur Lietuvos teritorijoje turės būti numatyti aiškūs prioritetai, atkūrimo tikslai ir atsparumo stiprinimo kryptys.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės-Trakimienės, galima pasidžiaugti, kad saugomose teritorijose buveinių ir rūšių būklė yra geresnė, nes čia yra vykdomos gamtotvarkos priemonės – skatinama ganiava, tinkamu leiku šienaujamos pievos, vykdomas pelkių hidrologinio rėžimo atkūrimas. Tai reiškia, kad veikdami kryptingai – atkūrę natūralius procesus, mažindami taršą ir įtraukę gamtos apsaugą į teritorijų planavimą – galime sustabdyti nykimą ir pradėti realų gamtos atsigavimą.

Gamtos apsauga nėra stabdis ekonomikai. Tai investicija į ilgalaikį šalies saugumą, žmonių sveikatą ir atsparią visuomenę. Ir šiandien kviečiame visus ne tik išgirsti šią žinutę, bet ir tapti sprendimų dalimi.

Renginio visuomenei pranešimų skaidrės:

Buveinių ataskaita. Kęstutis Katilius, VSTT Biologinės įvairovės skyrius

Rūšių ataskaita. Žygimantas Obelevičius, VSTT Biologinės įvairovės skyrius

Paukščių ataskaita. Saulis Skuja, VSTT Biologinės įvairovės skyrius

Invazinių rūšių ataskaita. Gintarė Bevainienė, VSTT Biologinės įvairovės skyrius

Gamtos atkūrimo plano rengimo situacija. Gabija Tamulaitytė, Aplinkos ministerija

Išsamios ataskaitos pagal rūšis:

—-

Renginio „Ką prarandame, kai nyksta gamta? Biologinės įvairovės būklės pristatymas visuomenei“ tranliacijos įrašą galite rasti YOUTUBE kanale https://www.youtube.com/watch?v=j1uOtpZlmY4&t=1225s

Apie biologinės įvairovės būklę buvo kalbama „Žinių radijas“ laidoje, kurioje dalyvavo VSTT direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakiminenė ir VSTT Metodinio-analitinio centro ekspertė dr. Gintare Grašyte.

Biologinės įvairovės būklės Lietuvoje tematika buvo išsamiai nagirnėjama LRT laidoje „Vienkartinė planeta“

VSTT inf.