Bibliotekos paslaugas teikia nemokamai, nepaisant lankytojų socialinio statuso

Biržų inteligentams mintis įsteigti Biržuose viešąją biblioteką kilo 1924 m. Ji buvo įkurta 1930  kaip Valstybės centrinio knygyno Biržų skyrius. 1933 m. knygynas turėjo 4000 tomų spaudinių. 1936 m. Valstybės centralinio knygyno Biržų skyrius pavadintas viešąja biblioteka. II pasaulinio karo metais ir pokariu viešoji biblioteka kurį laiką neveikė, iš fondų pašalinta ir sunaikinta daug knygų. 1950 m. viešoji biblioteka tapo rajonine biblioteka. 1995 m.  centrinė biblioteka vėl pavadinta viešąja biblioteka. 2010 m. bibliotekai suteiktas žymaus kraštiečio knygnešio Jurgio Bielinio vardas.  

Be padalinių įvairiose Biržų rajono vietovėse, veikia Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras.

Kalbiname Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorę Vilmą Vorienę.

Gerbiama direktore, per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos, informaciją renka dirbtinis intelektas. Kaip šių technologijų įsiveržimas keičia bibliotekų veiklą?

Labai atsargiai žiūrime į dirbtinį intelektą. Kaip mano darbuotojai sako: dirbtinis intelektas ir yra dirbtinis. Renka ir generuoja tai, kas žmogaus paskleista interneto platybėse, o tai reiškia, kad ne visada informacija gali būti teisinga, todėl savo darbe pirmiausia vadovaujamės šaltiniais. Būtų sunku nesutikti, kad informacinės technologijos nevaidina svarbaus vaidmens mūsų visų gyvenime, tame tarpe ir bibliotekos. Vienas iš darbo barų – išmokinti vyresnio amžiaus žmones naudotis šiomis technologijomis. O išmokinus – padėti su  jomis elgtis saugiai. 

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina ir skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga Jūsų biblioteka? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Mūsų bibliotekoje saugomi rankraščiai, rajoninės spaudos, retų spaudinių archyvai palaipsniui yra skaitmeninami. Skaitmeninė laikmena ilgaamžiškesnė, patogesnė naudojimui. Kad ja pasinaudoti, nebūtina eiti į biblioteką, galima tai daryti iš namų, patogiu laiku.

Nemanau, kad skaitmenizacija kelia grėsmę bibliotekų išlikimui. Šiuolaikinės bibliotekos funkcijos smarkiai išsiplėtusios, tai nebėra vieta sauganti knygas. Šiandien bibliotekos yra tapusios įvairiapusiškais informaciniais ir laisvalaikio praleidimo centrais.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo? Kaip pasikeitė bibliotekų finansinė padėtis, palyginti su buvusią prieš, tarkime, penkerius metus?

Finansai visada yra opi tema ir jų visada trūksta. Knygoms įsigyti lėšas skiria Kultūros ministerija. Sumos dydis priklauso nuo rajono gyventojų skaičiaus. Kasmet gaunama suma vienam gyventojui kažkiek didinama, tačiau, tuo pačiu, knygos irgi brangsta. Lėšos spaudai pakankamai ribotos. Jos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Šioje vietoje labai pasitarnauja tos pačios informacinės technologijos. Vartotojai turintys prieigą prie iBiblioteka, vietinę spaudą (ir ne tik) gali skaityti nemokamai jiems patogiu būdu. Portalas talpina apie 90 skirtingų laikraščių pavadinimų.

Bibliotekas visada džiugina parama. Knygomis paramą teikia organizacijos, leidyklos, knygynai, pavieniai asmenys, ta pati Kultūros ministerija.  

Kalbant apie bendrą finansinę padėtį – turime labai kruopščiai planuoti biudžetą, dar atsakingiau jį naudoti, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai. Labai gaila, kad dažnu atveju bibliotekos paslaugų vartotojai neįvertina, jog praktiškai visos paslaugos bibliotekose yra nemokamos. Ypač tai jautru šių dienų kontekste, kai viešoje erdvėje iš konteksto traukiami dokumentų fragmentai, neva, kultūros paslaugomis nemokamai naudojasi tik išrinktieji. Taigi, noriu pabrėžti, kad bibliotekose, labai daug paslaugų, pradedant nuo knygų skolinimo į namus iki kamerinių vakarų, susitikimų, spektaklių, suteikiama už dyka, nežiūrint į socialinį statusą, religines, politines pažiūras, įsitikinimus, rasę, seksualinę orientaciją ir pan.

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Bibliotekininkų atlyginimai kasmet po truputį didėja, tačiau toli gražu nėra prestižiniai.

Nuo ko priklauso bibliotekos finansavimas: nuo savivaldybės tarybos sprendimų ar centrinės valdžios?

Tiek bibliotekininkų atlyginimų didinimas, tiek pačių bibliotekų išlaikymas priklauso nuo savivaldybės galimybių. Jeigu savivaldybė turtingesnė, paprastai ir bibliotekos būna finansiškai stipresnės. Kartais neapsieinama be politinio įstaigos vadovo užnugario.

Pastaruoju metu kultūroje daug projektinės veiklos. Ką manote apie šį barą? Gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

Projektai puiki galimybė plėsti bibliotekinių paslaugų spektrą, tobulinti darbuotojų kompetencijas stažuotėse užsienyje.  Kaip puikų pavyzdį galiu pateikti ES ir valstybės lėšomis vykdytą ir įgyvendintą projektą „Tavo – mano pasaulis“. Jo metu įrengta sensorinė ir laisvalaikio erdvė skirta autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir juos lydintiems asmenims. Erdvė labai populiari, ja naudojasi ir kitokio pobūdžio negalią turintys vaikai. Didžiausias įvertinimas – paslaugas gaunančių vaikų pokytis teigiama linkme.

Kokią bibliotekos veiklos dalį šiandien sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Ši sritis mūsų darbe vis dar yra labai svarbi ir vargu ar kada išnyks.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė