Bibliotekininkas patikimesnis už dirbtinį intelektą

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kėdainiuose viešoji biblioteka turi senas tradicijas.  1625 m. čia įkūrus reformatų mokyklą, kurioje daugelis disciplinų buvo dėstomos lietuvių kalba, buvo įkurta ir vieša biblioteka, kurioje buvo apie 15 tūkst. knygų įvairiomis kalbomis. XVIII a. karai su švedais, maras, po 1795 m. prasidėjusi rusinimo politika atsiliepė viešosios bibliotekos veiklai ir ji beatgimė tik 1920 metais. Tada prie knygyno buvo atidaryta vieša skaitykla, peraugusi į biblioteką su 500 knygų fondu. 1995 m. Kėdainių viešajai bibliotekai suteiktas Mikalojaus Daukšos vardas. Nuo 2019 m. bibliotekai vadovauja Virginija Grigorjevienė.

Per pastarąjį dešimtmetį į mūsų gyvenimą įsiveržė išmaniosios technologijos. Kaip šių technologijų įsiveržimas keičia bibliotekų veiklą? Ryškiausi Jūsų vadovaujamos bibliotekos pokyčiai?

Kaip visas bibliotekas, taip ir mūsų bibliotekos neaplenkia išmaniosios technologijos. Siekiant neatsilikti nuo laikmečio, bibliotekininkės mokosi pačios ir gautas žinias pritaiko savo tiesioginiame darbe bei perteikia lankytojams. Tai pasakytina ir apie vis naujų viešųjų paslaugų gyventojams perkėlimą į virtualią erdvę. Prieš penkerius metus bibliotekos lankytojai į bibliotekininką kreipdavosi, kaip susirasti informaciją kažkokia tema ar konkretų leidinį. Pastaruoju metu, daugeliui viešųjų paslaugų gyventojams persikėlus į virtualią erdvę, bibliotekininkas tampa konsultantu. Žmonėms reikia patarti, kaip užsitikrinti saugumą, naudojantis e-paslaugomis, kaip gauti vieną ar kitą paslaugą, pvz., pažymas ar informaciją  iš  Gyventojų registrų centro ir kitų institucijų, kaip registruotis konsultacijai sveikatos klausimais pas antro lygio specialistą, kaip rezervuotis kelionę, net kaip gauti kompensacijas ir pan. Ypač daug pagalbos sprendžiant apgyvendinimo, maitinimo, naudojimosi viešojo transporto paslaugomis, tvarkantis įvairius dokumentus buvo suteikta nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Mūsų bibliotekoje buvo įsteigtas Pagalbos ukrainiečiams centriukas.

Kaip ir minėjau, bibliotekininkės daug mokosi pačios ir mokymus, konsultacijas, atsižvelgdamos į lankytojų poreikį, organizuoja bibliotekų vartotojams. Kadangi virtualioje erdvėje pateikiama įvairi informacija, labai svarbu ją išgryninti, atrinkti. Čia bibliotekininkas nepamainomas. Tai pasakytina ir apie dirbtinio intelekto naudojimą. Gal nesvarbiais klausimais  gyventojai naudoja, tikriausiai, naudojasi dirbtinio intelekto paslaugomis, bet… Bibliotekininkas, valdantis įvairią informaciją, yra ekspertas atrenkant patikimą informaciją. Gyventojai tai žino ir, ieškodami informacijos svarbiais klausimais, eina į biblioteką. Tai galime pasakyti ir apie studentus, rašančius atsiskaitymo darbus. Gal galima pasitelkti ir dirbtinį intelektą, bet studentams reikia parengti darbe naudotos literatūros sąrašą, pateikti citatas ir čia pasitikima ne dirbtiniu intelektu, o bibliotekininku. Todėl informacinių užklausų skaičius išlieka gana stabilus, keičiasi tik tematika ir sudėtingumas. Išmaniosios technologijos (įvairios duomenų bazės, programos) integruojamos į bibliotekinį darbą, mažina bibliotekininko darbo laiko sąnaudas, gerina darbo kokybę, ugdo  bibliotekininko motyvaciją.

Dirbtinio intelekto aktyvesnis naudojimas didina ir skaitmenizacijos poreikį. Kuo skaitmenizacija naudinga Jūsų biblioteka? O gal ji kelia bibliotekų išlikimo grėsmę?

Skaitmenizacijos grėsmės kol kas nejuntame. Keista, bet kaip susirasti knygą, ją užsisakyti per ibiblioteką skaitytojams retai nepavyksta ir jie retai konsultuojasi su bibliotekininku. Kas kita, kai reikia susirast reikiamą straipsnį ar pasinaudoti viena ar kita bibliotekos prenumeruojama duomenų baze. Tuo atveju prireikia bibliotekininko pagalbos. Beveik visada prireikus straipsnio, publikuoto prieš kelerius ar keliolika metų mūsų rajoniniuose laikraščiuose, tiesiogiai kreipiamasi į bibliotekininką. Ir čia skaitmenizacija didžiulė pagalba bibliotekininkui. Pakanka keliolika minučių ir skaitytojo pageidaujamas straipsnis arba  atspausdinamas, arba įrašomas į lankytojo turimą laikmeną, arba išsiunčiamas e-paštu. Iki 2019 m. prie bibliografinio aprašo straipsniai (iš rajoninių laikraščių) buvo „prisegami“ išsaugoti RTF formatu, o 2019 m. susitarus su rajoninių laikraščių redaktoriais, „prisegami“ PDF formatu ir skaitytojas gauna ne tik straipsnio tekstą, bet ir pageidaujamas straipsnio iliustracijas.

Galime pasidžiaugti, kad ir skaitmenizavimui užimant daug laiko, darbuotojų, dirbančių su suaugusiais skaitytojais, skaičius išliko toks pat, o Vaikų ir jaunimo skyriuje, žinant darbo su paaugliais ir jaunimu darbo specifiką, jų teikiama pirmenybė išmaniesiems įrenginiams, o ne knygai, bibliotekos matymas kaip tylios, nuobodžios erdvės, įsteigtas bibliotekininko darbui su jaunimu etatas.

Šiuo metu Skaitytojų aptarnavimo ir Fondų organizavimo skyriai turi Suaugusiųjų ir jaunimo knygų klubus, Knygų klubai veikia ir 4 struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose.

Buvo laikai, kai bibliotekos apgailestaudavo, kad nepakanka lėšų laikraščiams ir žurnalams užprenumeruoti, naujoms knygoms įsigyti. Galbūt ši situacija pagerėjo?

Situacija nebloga, per pastaruosius penkerius metus tikrai nepablogėjo. Aišku, tiek knygos, tiek periodiniai leidiniai brango. Lėšas knygoms įsigyti (pagal rajono gyventojų skaičių) skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Pavyzdžiui, 2019 m. mūsų bibliotekai skirta 39 501 euras, 2022 m. – 56 188,55 euro;  2023 m. – 58 253,38 euro.;  2024 m. – 59 244 eurai.   Lėšas periodiniams leidiniams skiria Kėdainių rajono savivaldybės administracija: 2019 m.  – 17768,97 euro; 2022 m. – 21 348,96  euro,  2023 m. –  21 598,84 euro,  2024 m. – 24 977,84 euro.

Ar biblioteka gali užprenumeruoti reikalingą kiekį laikraščių, nors jų Lietuvoje ne tiek daug ir belikę, žurnalų, nupirkti naujausias grožines, mokslo populiarinimo ir kitokias knygas. Kiek paaugo knygų fondas, palyginti su buvusiuoju prie penkerius metus?

Taip, labai gaila, bet nemažai periodinių leidinių „pradingsta“, o likusiųjų prenumeratos kainos auga, bet viską lemia žmogiškasis faktorius. Skaitytojų aptarnavimo ir fondų organizavimo skyriaus vedėja Snieguolė Pociuvienė  kartu su šio skyriaus darbuotojomis atlieka labai išsamią skaitytojų poreikių pageidaujamiems leidiniams ir pasiūlos analizę, atsižvelgia į struktūrinių teritorinių padalinių bibliotekininkių pageidavimus, tariasi su specialistais ekspertais (istorikais ir kt.). Taip komplektuojami bibliotekos ir struktūrinių teritorinių padalinių dokumentų fondai gana neblogai atliepia skaitytojų poreikius. Žinoma, norėtųsi, kad pagrindinėje bibliotekoje būtų ne 1–3 egzemplioriai norimos knygos, o kiekvienas struktūrinis padalinys turėtų visas naujai išleistos grožinės literatūros knygas, bet tai neįmanoma. Tenka dalintis: iš pagrindinės bibliotekos gabenti knygas į struktūrinį teritorinį padalinį, iš vieno struktūrinio padalinio į kitą ir pan. Labai džiaugiamės neapmokestinta Tarpbibliotekinio abonemento paslauga, ja mūsų skaitytojai noriai naudojasi.

Jei įsigyti grožinę ar mokslo populiariąją literatūrą problemų nekyla, tai įsigyti mokslinę, misija beveik neįmanoma. Aukštosios mokyklos išleidžia ribotą kiekį leidinių, jų kainos labai aukštos, parduoti vieną egzempliorių joms neapsimoka. Šios literatūros komplektavimo spragą mums padeda kraštiečiai mokslininkai, dėstytojai, dovanodami savo arba  kolegų išleistus mokslo darbus. Taip pasitelkusios visas priemones ir išradingumą, stengiamės patenkinti skaitymo poreikį ir labai džiaugiamės, kad mūsų skaitytojai nori skaityti ir nori skaityti tradicinį „popierinį“ leidinį, ar tai būtų knyga, ar žurnalas, ar laikraštis.

2019–2024 m. laikotarpiu gautų vienetų kiekis svyravo nuo 16,365 iki 20,494. Didžiausias gavimas fiksuotas 2024 m. (20 494), mažiausias – 2021 m. (16 365). 2024 m., palyginti su 2019 m., gavimas išaugo apie 23 proc. Pastebimas nedidelis metinis svyravimas, tačiau bendra tendencija – bibliotekos fondas auga.

Netrumpą laiką, kitiems kultūros darbuotojams didinant atlyginimus, bibliotekininkai likdavo, galima sakyti, paskutiniai. Jų atlyginimai būdavo mažesni nei kitų kultūros darbuotojų. Gal situacija kiek pasikeitė?

Manau, kad  bibliotekų bendras finansavimas (patalpos, remontai, įranga ir t. t.) taip pat ir bibliotekininkų darbo užmokestis priklauso nuo savivaldybės administracijos požiūrio į biblioteką, į bibliotekininko darbą. Mūsų biblioteka gali pasidžiaugti Kėdainių rajono savivaldybės mero ir administracijos požiūriu ir palaikymu. Per pastaruosius penkerius metus nebuvo uždarytas nei vienas iš 39 struktūrinių teritorinių padalinių. 10 atlikti kapitaliniai remontai, 2 miesto struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose įdiegta RFID technologinė įranga, 5 perkelti į geresnes patalpas, kituose atlikti kosmetiniai remontai, beveik visuose atnaujinti baldai ir t.t.

Keičiantis laikmečio reikalavimams, keitėsi reikalavimai ir bibliotekininkui kaip specialistui, bet augo ir altlygis už darbą. Bibliotekos darbo užmokesčiui skirtas fondas augo:  2019 m. mūsų bibliotekos darbuotojų darbo užmokesčiui skirta 67 6299,24 euro., 2022 m. – 92 6782,23  euro, 2023 m. – 1 155 620,98 euro,  2024 m. – 1 285 778,58  euro.  

Pastaruoju metu kultūroje daug projektinės veiklos. Ką manote apie šį barą? Gal galite pateikti vieną – kitą pavyzdį ir pasidalyti, kaip jis pakeitė biblioteką, jos veiklą?

Projektinė veikla prisideda prie bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovės plėtimo, įvairių amžiaus grupių gyventojų įtraukties į bibliotekų veiklas ir pan.  Noriu pasidžiaugti, kad į projektų rengimą įsitraukė ne tik pagrindinės bibliotekos, bet ir Surviliškio bei Pajieslio struktūrinių teritorinių padalinių darbuotojos. 

Ilgą laikotarpį  mūsų bibliotekos interneto svetainė nelabai atitiko keliamus reikalavimus, 2020 m. Bibliografijos ir informacijos skyriaus parengė projektą „Moderni Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos interneto svetainė“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Nors bibliotekai Mikalojaus Daukšos vardas suteiktas 1995 m. gegužės 17 d., bet kad ši biblioteka yra būtent Mikalojaus Daukšos vardo biblioteka Kėdainių miesto svečiui nebuvo informatyvu. 2021 m. parengtas ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas ,,(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“ įgalino įrengti bibliotekos iškabą, bibliotekos kiemelyje įrengti instaliaciją – Mikalojaus Daukšos suolelį, surengta konferencija, susitikimai, pokalbiai, ekskursija dar kartą priminė Mikalojaus Daukšos ir Kėdainių nuopelnus Lietuvos raštijai. Siekiant ukrainiečių pabėgusių nuo karo vaikus integruoti į Kėdainių bendruomenę bei pagerinti jų emocinę būklę, buvo parengtas ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos finansuotas projektas „Šalia Trispalvės priglausime ir Ukrainos vėliavos spalvas“. Šiame projekte dalyvavo mokiniai kėdainiečiai ir ukrainiečiai, besimokantys Akademijos gimnazijoje, Juozo Paukštelio progimnazijoje ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinėje mokykloje. 2023 m. buvo finansuoti 4 bibliotekos parengti projektai. Projektas „Kultūrinio dialogo klubas“ (finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija), skirtas pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui ir ankstyvai integracijai. Projektai „Skaitydamas augu, mąstau, tobulėju“, „Nuo knygos iki meno“, „Knyga, filmas ir (ko)miksas“ (finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija).  2024 m. buvo parengti ir finansuoti  bibliotekos parengti projektai ir 1 programa: „Kūrybinio rašymo savaitė su rašytoju bibliotekoje“ (finansavo Lietuvos kultūros taryba), „Sugrįžimai: kraštiečių kūrybos dienos Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje“ (finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė), Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa „Ryšys su savimi, ryšys su vaiku: paskaitų ir užsiėmimų ciklas auginantiems vaikus“ (finansavo Kėdainių rajono savivaldybė). Šiais metais biblioteka vykdo 5 projektus – 3 vykdo pagrindinė, 2 struktūriniai teritoriniai padaliniai.

Kaip matome, projektinė veikla, nors užimanti daug laiko, naujų idėjų paieškų ir generavimo, bet bibliotekų veikloje labai svarbi, nes papildomos finansinės injekcijos įgalina organizuoti naujas veiklas, sukviesti į bibliotekas naujus, dar negirdėtus autorius, įtraukti į veiklas tuos gyventojus, kuriems tradicinės veiklos neįdomios, ugdyti bibliotekos prestižą, sukviesti iš Kėdainių krašto kilusius kraštiečius, kurie surengia savo kūrybos parodas, koncertuoja, praveda įdomias, pvz. elektroninės muzikos kūrimo, teatro ir kt. dirbtuves ir per visas veiklas (gal ir ne tiesiogiai) skatinti skaitymą. 2024 m. finansuoti projektai bibliotekos biudžetą papildė  18639,36 Eur.

Nuo 2024 m. biblioteka dalyvauja programoje „Erasmus+“ ir 2024 m.  Skaitytojų aptarnavimo ir fondų organizavimo vyriausioji bibliotekininkė kultūrinei veiklai stažavosi Hesinkio bibliotekose. Šiais metais struktūrinio teritorinio padalinio bibliotekininkė stažavosi Norvegijos bibliotekose.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija finansuoja tęstinę programą – dainuojamosios poezijos festivalį „Ant Nevėžio kranto“. 2024 m. šis festivalis vyko jau 8-ąjį kartą. Nuo 2022 m. išplėtėme festivalio geografiją. Paskutinį liepos mėnesio šeštadienį festivalis vyksta bibliotekos kiemelyje (baigiamasis renginys), o  2 liepos mėnesio savaitgalius vis kitame Kėdainių rajono miestelyje (Pelėdnagiuose, Surviliškyje, Tiskūnuose, Pagiriuose, Šėtoje, Dotnuvoje).               

Kokią bibliotekos veiklos dalį šiandien sudaro jos pirminė paskirtis – žmonijos atminties saugojimas ir jos skleidimas?

Nors kintant laikmečio keliamiems reikalavimams, kinta ir bibliotekų funkcijos – biblioteka iš skaitymo erdvės transformuojasi į erdvę BŪTI, bet tai tik papildomų funkcijų atsiradimas ir veiklų išplėtimas, o biblioteka ir toliau išsaugo savo prigimtį – skaitytojų aptarnavimą, užklausų atsakymą, informacijos apie savo kraštą ir jo žymių žmones rinkimą, kaupimą, sklaidą. Ši veikla išlieka viena iš prioritetinių ir mūsų bibliotekoje.

Kraštotyros darbą pagrindinėje bibliotekoje dirba keturi Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliotekininkai. Jie atsako ir visas, ne tik su kraštotyra susijusias užklausas, prisideda prie projektinių veiklų, susijusių su kraštotyra  organizavimo. Nuo 2001 metų biblioteka yra įsijungusi į Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) Analizinės bibliografijos posistemį, šio skyriaus darbuotojos rengia bibliografinius įrašus, prie kurių prisegami pilni straipsniai. Sumažėjus Kėdainiuose leidžiamų laikraščių ir jų išleidimo periodiškumui, straipsnių aprašų skaičius sumažėjo, bet sutaupomas laikas naudojamas buvusios Kėdainių rajono spaudos retrospektyvos skaitmeninmui. Kadangi metams bėgant popierius, o ypač laikraštinis, blunka, trupa, nuo 1945 m. leidžiamas Kėdainių rajono laikraštis „Tarybinis kelias“, taip pat Sąjūdžio metais Kėdainiuose leisti periodiniai leidiniai skaitmeninami. Jų aprašais ir suskaitmenintais tekstais bibliotekos lankytojai gali naudotis atvykę į pagrindinę biblioteką, Kraštotyros skaityklą.   Kraštotyros skaitykloje sukauptas susijusių su Kėdainių rajonu ir žymiais Kėdainių krašto žmonėmis 5562 egzempliorių knygų fondas, saugomos padovanotos kraštiečių Jono Jucevičiaus, Janinos Monkutės-Marks asmeninės bibliotekos, sudarytas Milošianos fondas. Internetinėje bibliotekos svetainėje išskirtos kraštotyros darbų rubrikos – https://www.kedainiai.rvb.lt/paveldas/. Siekiant patraukliai perteikti informaciją apie Kėdainiams reikšmingas datas ir asmenybes bibliotekos darbuotojų buvo sukurti trumpi filmukai:  Kalėdų stebuklo belaukiant – Jurgio Jankaus pasaka „Grigo ratai“, „Suledėję ašarų lašeliai: iš atminties archyvo“. (Gedulo ir vilties dienai), „Akimirką pabūti Lietuva. Interpretacija“. (1863–1864 m. sukilimo – 160-osioms metinėms ir kunigo, vieno iš 1863 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus 195-osioms gimimo metinėms) – https://www.kedainiai.rvb.lt/vaizdo-irasai/.

2024 m. Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja sudarė bibliografinę rodyklę „Archeologas Algirdas Juknevičius“, skirtą archeologo, istoriko, Kėdainių krašto kultūros premijos ir Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureato Algirdo Juknevičiaus 70-osioms gimimo metinėms.

Bibliotekos struktūrinių teritorinių padalinių darbuotojos renka informaciją apie savo aptarnaujamos teritorijos iškilius asmenis, įvykius, geografinius objektus, rengia kraštotyros darbus, parodas.

Labai dažnai pasikalbame, kaip mes, turėdamos tiek darbų ,visur suspėjame, ar nenukenčia skaitytojas, ar lieka laiko pakalbėti apie knygas, aptarti bibliotekoje organizuojamas parodas, pasitarti, kokių renginių, mokymų ar edukacijų lankytojai norėtų.

Lenkiu galvą ir visada dėkoju bibliotekininkėms, visada ir visur suspėjančioms, neretai ir laisvalaikį aukojančioms.

Pagrindinėje bibliotekoje, kur kiekvienas bibliotekininkas atlieka siauresnę darbo sritį ir į būrį susibėgame tik rengdamos projektus, festivalius, kraštiečių susitikimus ir kitus renginius, o kaip spėti struktūrinių teritorinių padalinių darbuotojoms, dirbančioms po vieną. Juk jos ir knygų ekspertės, ir patikimos informacijos atrinkėjos ir pateikėjos, ir renginių organizatorės, ir edukatorės, skaitytojų problemų išklausytojos ir guodėjos, ir  dar daug ir…

Čia ir lemia komandinis darbas: bendri projektai, bendri renginiai, pasidalinimas mokomąja medžiaga, konsultavimas ir konsultavimasis, žinojimas, kad biblioteka yra šeima, ir kad  bet kada bet kuriuo metu vienos kitom padėsime.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš bibliotekos archyvo