Pirmą kartą Lietuvoje atkurti XIX a. pab. Mažosios Lietuvos moterų rudens ir žiemos sezono drabužiai

Pirmą kartą Lietuvojeįgyvendinant projektą „Amatystė Mažojoje Lietuvoje“, iš ikonografijos ir istorinių šaltinių atkurti XIX a. pabaigos Mažosios Lietuvos moterų rudens ir žiemos sezono drabužiai. Rekonstrukcijos papildys delmonų galerijos ekspoziciją, kurią sezono metu aplanko per 10 tūkstančių lankytojų.

Spalio 29 d. Klaipėdos etnokultūros centre kvietėme į Dianos Tomkuvienės kostiumų rekonstrukcijų pristatymą. Dailininkė – Diana Tomkuvienė tyrinėja, rekonstruoja, siuva tautinius kostiumus. Šiltieji tradicinės aprangos drabužiai – svarbi ir reikalinga tautinio kostiumo dalis. Valstybinių švenčių metu kurių dalis yra šaltuoju metų laiku, dėvint tautinį kostiumą, svarbu vilkėti tinkamus viršutinius šiltuosius (puspalčius ar sermėgas) drabužius. Siekiant pristatyti didesnę aprangos įvairovę, aktualu atkurti bent keletą Mažosios Lietuvos regione XIX a. pab.–XX a. pr. dėvėtų šiltųjų viršutinių drabužių.

Klaipėdos etnokultūros centro salėje – pristatomi keturi D. Tomkuvienės atkurti Mažosios Lietuvos moteriški viršutiniai rudens – žiemos sezono drabužiai: sermėgėlė (poveris), puspaltis (žakets), moteriškas švarkas (jupa), moteriškas švarkas pamuštas kailiu (kailinė jopė).

1. Sermėgėlė (poveris), pasiūta pagal XIX a. merginų dėvėtas trumpas, per liemenį standžiai aptemptas, pūstomis rankovėmis plono milo ar gelumbės sermėgėles.

2. Puspaltis (žakets), pasiūtas pagal aprašą ir piešinius, saugomus Lietuvos istorijos institute (XIX a. pab., Pagėgių r., Natkiškių k.).

3. Moteriškas švarkas (jupa) pasiūtas pagal aprašą ir piešinius, saugomus Lietuvos istorijos institute (XIX a. pab., Šilutės r., Šyškrantės k.).

4. Moteriškas švarkas pamuštas kailiu (kailinė jopė), pasiūtas remiantis aprašu ir Kretingos muziejaus eksponatu (XX a. pr. Šilutės r., Lamsodžių k.).

***

Projektas: Amatystė Mažojoje Lietuvoje

Finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Viltė Motuzaitė