Aukštą pridėtinę vertę kuriančias specialybes vis dar dažniau renkasi vyrai nei moterys

Pastaruosius kelerius metus norinčiuosius keisti specializaciją, įgyti naujų kompetencijų, darbo neturinčius ar iš emigracijos grįžusius žmones valstybė skatina rinktis aukštą pridėtinę vertę kuriančias specialybes. Į jų sąrašą patenka ir keletas Kauno technologijų mokymo centre dėstomų (Kautech) mokymo programų. Užimtumo tarnybos nukreiptiems asmenims valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos mokymosi, kelionės arba apgyvendinimo išlaidos, mokama stipendiją. Ne vieną papildomą naudą įvardiją ir patys besimokantieji.

„Prisipažinsiu, pradžioje šiek tiek abejojau, svarsčiau, ar mokymai išties man bus naudingi, bet kai atėjęs pamačiau, kaip vyksta užsiėmimai, pradėjau galvoti, kaip spėti viską išmokti. Stengiuosi pasiimti viską, ką duoda“, – sako Užimtumo tarnybos priemonę pasirinkęs ir mechatroniko specialybę šiuo metu Kautech studijuojantis Mindaugas. Jis ir dar keli bendramoksliai išvardijo keletą priežasčių, kodėl verta pasidomėti galimybe įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo metų pradžios iki spalio priemonę visoje šalyje rinkosi 4,3 tūkst. tarnybos klientų. Tai – 1,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2023 m. Kauno klientų aptarnavimo departamento (KAD) skyrių darbuotojai į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę  nukreipė 1074 asmenis. Per šių metų sausio–lapkričio mėnesius joje dalyvavo 1280 asmenų iš Kauno miesto ir rajono, Prienų, Birštono, Kaišiadorių, Jonavos.

Šiemet Kauno KAD aptarnaujamoje teritorijoje tarp populiariausių programų yra transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programa, No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformalioji programa, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa, e. pardavimai ir rinkodaros analitika.

Galimybė išlikti paklausiam darbo rinkoje

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių sąrašą kasmet tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, o nuo praėjusių metų norimų kvalifikacijų ir kompetencijų įgyti galima ne tik kolegijose ar universitetuose, bet ir mokymo centruose. Automatinių sistemų mechatroniko, orlaivių mechaniko, transporto priemonių remontininko, transporto priemonių elektroniko, informacijos ir ryšio technologijų aptarnavimo techniko ir medienos apdirbimo staklininko specialybes galima rasti ir Kautech, kuris yra didžiausias mokymo centras Kauno regione ir antras Lietuvoje. Kol kas daugiausia dėmesio sulaukia mechatronikos mokslai.  

Pasak mokymo centro metodininkės Žydronės Žarskienės, pernai centre iš viso mokėsi 58 Užimtumo tarnybos nukreipti asmenys, šiuo metu – 41 žmogus, 3 iš jų yra pasirinkę aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę. Vienas svarbiausių mokymosi privalumų yra tai, kad šie mokymai padeda žmogui išlikti konkurencingam darbo rinkoje, pabrėžia specialistė. Pastaraisiais dešimtmečiais darbo rinka sparčiai keičiasi, tad, norint išlikti paklausiam, žmogui būtina nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius.

Aštuoni mėnesiai mokslams – kai kuriems per ilgas laikas

„Kalbant bendrai apie Užimtumo tarnybos nukreiptus asmenis, daugelis renkasi šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojo programą. Pernai ir šiemet taip pat populiarios metalo apdirbimo staklių operatoriaus, automobilių kėbulo remontininko programos, nemažai domimasi ir slaugytojo padėjėjo profesija“, – paklausiausias profesijas vardija metodininkė. Deja, mažokai dėmesio sulaukia staliaus profesija, nors mokymo centre įkurta šiuolaikiška mokomoji bazė ir sektorinis praktinio mokymo centras. Užtat, pasak Ž. Žarskienės, puikiai startavo šiemet patvirtinta nauja programa pirtininkams rengti: „Turime septynis mokinius ir vis sulaukiame skambučių besiteiraujančiųjų, ar dar galime priimti naujų mokinių.“

Pagal Užimtumo tarnybos finansuojamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę į Kautech patenka mažai tarnybos klientų. Galbūt todėl, kad priemonė mokymo centruose vykdoma tik nuo praėjusių metų ir apie ją dar ne daug kas žino, svarsto Ž. Žarskienė. Pernai Kautech mokėsi du, šiemet trys naują profesiją įgyti norintys asmenys. Visi pasirinko automatinių sistemų mechatroniko mokymo programą. Į sąrašą įtrauktos specialybės skirtos tęstiniam mokymui – tai 4 ir 5 lygio programos, vadinasi, reikia turėti aukštesnį nei pagrindinis ar vidurinis išsilavinimą arba kokios nors specialybės kvalifikaciją.

Šia galimybe pasinaudoti gali tiek bedarbiai, tiek dirbantys žmonės, tik pastarieji ketinimą kelti kvalifikaciją turi suderinti su įmone ir pasirašyti trišalę sutartį. Šiemet mokslus Kautech pradėję Mindaugas, Kasparas ir Tomas darbo neturi, yra įgiję profesinį arba aukštąjį išsilavinimą. Pakalbinti visi tvirtina, kad priemonė sudaro labai palankias galimybes keisti darbo profilį, įgyti naujų kompetencijų, o rinkdamiesi profesiją, paisė ne tik asmeninių norų, bet ir atsižvelgė į specialybės paklausą darbo rinkoje, jos perspektyvą. Pasisukus kalbai apie žmonių aktyvumą renkantis šį mokymosi būdą, Kasparas svarsto, kad galbūt ne visiems patogu tai, kad mokslai trunka 8 mėnesius – darbo ieškančiam ir šeimą turinčiam žmogui toks laikotarpis gali pasirodyti ilgokas. Bet dėl savo sprendimo nė kiek nesigaili.

Moterys susiduria su iššūkiais

Užimtumo tarnybos Kauno KAD direktorius Tautvydas Bielozarevičius teigia, kad Kauno apskrityje, kaip ir visoje šalyje, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų poreikis daugiausiai susijęs su sektoriais, susijusiais su inovacijomis, technologijomis ir kvalifikuotomis paslaugomis. „Tarp populiariausių šiuo metu trūkstamų specialistų yra IT specialistai ir programuotojai, mechanikos, elektros ir pramonės inžinieriai, ypač tie, kurie dirba su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip robotika, dirbtinis intelektas ir automatikos sprendimai”, – populiariausias sritis vardija T. Bielozarevičius.

Pasak jo, aukštą pridėtinę vertę kuriančiose profesijose dominuoja 25–40 metų amžiaus grupė, nes šios kartos atstovai labiausiai išmano šiuolaikines technologijas ir dažnas moka jomis naudotis. Pastebimas didesnis vyrų aktyvumas, ypač technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų srityse. Moterys dažniau renkasi biotechnologijų, sveikatos ir verslo valdymo mokslus, tačiau vis dar susiduria su iššūkiais technologijų ir inžinerijos srityse, tvirtina Kauno KAD direktorius.

Anksčiau biuro technikos inžinieriumi dirbęs 28 metų Kasparas įsitikinęs, kad mechatronika – tai ateities specialybė, jungianti mechaniką, pneumatiką, elektroniką, hidrauliką, jutiklius, robotiką. „Norim ar nenorim, bet į namus įsileidžiam vis daugiau robotų. O kas juos remontuos? Mes!” – šypsosi būsimasis mechatronikas. Kasparui aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių priemonę išbandyti pasiūlė Užimtumo tarnybos darbuotoja. Mokslų pradžia Kauno technologijų mokymo centre jam nebuvo itin sunki, nes šiek tiek padeda ankstesniuose moksluose įgytos žinios. Socialinius mokslus ir teisę studijavusiam Mindaugui ir teisėsaugos srityje dirbusiam Tomui šie mokslai visiškai nauji, bet labai įdomūs.

„Prie kai kurių mechatronikos sričių, pavyzdžiui, elektronikos, esu prisilietęs tiek, kiek namuose yra tekę taisyti buitinius prietaisus. Tačiau visa mechatroniko mokymo programa yra gerokai platesnė. Nesakau, kad mokytis lengva, bet stengiuosi neatsilikti nuo daugiau patirties turinčių klasiokų, – asmenine patirtimi dalijasi Mindaugas. 45-erių metų vyras pasakoja, kad ieškojo paklausios, darbo vietą užtikrinančios specialybės. „Nesinori po mokslų diplomą padėti į stalčių“, – sako jis.

Jam pritaria ir Tomas. 52 metų vyras kaip ir Mindaugas šią priemonę atrado pats. Tomas užsimena, kad mechatronikos mokymo programa galbūt įkandama ne kiekvienam, nes informacijos apimtis išties didelė. Vis tik šioje specialybėje jis įžvelgia didelį potencialą ateityje. „Pamokos vyksta kasdien, visą dieną ir kas kaskart sužinome ką nors nauja. O svarbiausia, net 70 procentų laiko skiriame praktikai, likusi dalis tenka teorijai“, – Tomas įsitikinęs, kad per 8 mėnesius pavyks visiškai pasiruošti darbui realioje darbo vietoje, kur galės atlikti automatinių įrenginių techninio aptarnavimo ir serviso funkcijas.

Pasitobulinti nori ir grįžtantys emigrantai

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė patogi ir tuo, kad pasirinkus bet kurią iš Kautech siūlomų mokymo programų, mokslus galima pradėti nebūtinai nuo rugsėjo 1 d. Svarbu, kad programos trukmė neviršytų 900 valandų, nes mokymas ir kompetencijų vertinimas turi baigtis iki liepos 1 d.

Pasiteiravus, ar būsimieji mechatronikai jau nusižiūrėję įmonę, kurioje norėtų įsidarbinti, vyrai prisipažįsta, kad, nors ir dairosi į darbo skelbimus, konkrečiai planuoti dar per anksti. „Mokausi vos kelis mėnesius, tad kol kas darbdaviui ne daug ką galėčiau pasiūlyti, bet pavasarį, manau, jau dėliosiu konkretesnius planus“, – tvirtina Mindaugas.

Užimtumo tarnyba kelia reikalavimą, kad asmuo, baigęs mokslus ir įsidarbinęs tarnybos pasiūlytoje ar savarankiškai susirastoje darbo vietoje pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją, dirbtų ne trumpiau nei 6 mėnesius. Toks reikalavimas galioja ir pradėjus savarankišką veiklą.

Užimtumo tarnybos Kauno KAD direktorius T. Bielozarevičius pastebi, kad į Lietuvą grįžtantys emigrantai vis dažniau pasinaudoja galimybėmis mokytis ir tobulėti aukštą pridėtinę vertę kuriančiose profesijose. „Grįžtantys specialistai dažnai siekia prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo, o specializuotos mokymosi programos ir iniciatyvos, skirtos jų kvalifikacijai tobulinti, tampa svarbiu įrankiu šiam tikslui pasiekti“, – teigia jis.

Šiuo metu tarp grįžtančių emigrantų populiarios mokymosi priemonės, padedančios įsisavinti naujas technologijas, verslo strategijas ir kitas reikalingas sritis, susijusias su inovacijų kūrimu.

Tiek buvusiems emigrantams, tiek nuolat Lietuvoje gyvenantiems Užimtumo tarnybos klientams pasirinkus aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialybių priemonę teikiamos ir finansinės naudos. Tarnyba kompensuoja kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo paslaugas, kelionės išlaidas iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo ir atgal, kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje mokymo teikėjas teikia paslaugas (bedarbiams ir užimtiems asmenims, mokymosi metu nutraukusiems darbo sutartį), taip pat apgyvendinimo išlaidas, kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje mokymo teikėjas teikia paslaugas (bedarbiams ir užimtiems asmenims, mokymosi metu nutraukusiems darbo sutartį), bedarbiams padengiamos privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Be to, visi besimokantieji gauna mokymo stipendijas.

Rūta Vaitkevičiūtė