Augantis kriptoturto sektorius kviečia bendradarbiauti, o ne vien reguliuoti

Pasaulinė kriptovaliutų rinka jau gerokai viršija pusantro trilijono JAV dolerių, ir tai tik augančios ekosistemos pradžia. Natūralu, kad priežiūros tarnybos atidžiai stebi dinamišką rinkos augimą. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas (LB), plečiantis kriptoturto sektoriui, įžvelgia ir kartu didėjančias rizikas, todėl siūlo griežtinti reikalavimus šias paslaugas Lietuvoje teikiančioms įmonėms. Viena iš įvardijamų priežasčių – rizika, kad kriptoturto sektoriaus veikla gali būti panaudojama pinigų plovimui ir sukčiavimui.

Kripto ekonomikos žaidėjus, profesionalus ir ekspertus vienijančios „Crypto Economy Organisation“ (CEO) asociacijos atstovų nuomone, operacinės, kredito, likvidumo, įtartinų veiklų ir sukčiavimo rizikos – neišvengiamas finansų rinkų palydovas, todėl šia prasme nėra prasminga daryti skirtumo tarp tradicinių finansų ir jų transformacijos – kriptoekonomikos.  Vis dėlto asociacija pripažįsta, kad kripto sektorius – itin dinamiškas, jam natūraliai stinga reguliacinės brandos, tvarūs verslo bei finansiniai elgsenos modeliai dar nėra išsigryninę. Todėl šioje besikeičiančioje aplinkoje veikiantiems verslams itin reikalingos savireguliacinės, etiško elgesio standartais grįstos taisyklės ir gairės, kurias prižiūrėtų ir įgyvendintų patys rinkos dalyviai. Vadovaudamiesi aiškiomis taisyklėmis, patys rinkos žaidėjai prižiūrėtų ir stebėtų vienas kitą, dalintųsi gerosiomis praktikomis bei patirtimis ir tokiu būdu prisidėtų prie tvarios ir stabilios bei patikimos verslo aplinkos kūrimo. Aplinkos, kuri būtų grindžiama skaidrumu, atsakingumu, vartotojų teisių apsauga, patikimumu, rizikos vertinumu ir teisėto elgesio užtikrinimu.  

Tokios elgesio taisyklės taptų itin svarbiu signalu ir valstybės priežiūros institucijoms, rodančiu dalyvių norą būti atsakingais, tvariais ir skaidriais rinkos žaidėjais ne tik dėl to, kad to reikalauja ES ir LR teisės aktai, bet, visų pirma, dėl to, kad pati industrija tame mato ilgalaikę vertę ir prasmę – prasmę auginti ir plėtoti ekosistemą, generuoti pridėtinę vertę, kurti naujas darbo vietas, pildyti valstybės biudžetą, ir tokiu būdu kurti gerą ir tvarią aplinką verslui. Tokios elgesio taisyklės taptų labai svarbiu dialogo su valdžios institucijomis instrumentu.

„Būtent dėl to nusprendėme patys inicijuoti savireguliacijos principais grindžiamas elgesio taisykles (angl. Code of Conduct), kuriose nustatytus principus CEO nariai – kriptoturto industrijos verslai – prisiimtų savanoriškai. Elgesio kodekso tikslas rezonuoja ir su mūsų asociacijos tikslu – suvienyti kripto rinkos žaidėjus, kad būtų kuriama ir palaikoma draugiška kripto ekonomikos aplinka, glaudžiai bendradarbiaujama su kitomis ekonominėmis ekosistemomis ir užtikrinamas atviras dialogas su valdžios įstaigomis“, – komentuoja CEO prezidentas Vytautas Kašėta.

Elgesio kodeksu asociacija siekia ir edukuoti visuomenę bei priežiūros institucijas, objektyviais argumentais parodydama, kad šis sektorius Lietuvoje yra pakankamai brandus, o jame veikiantys rinkos dalyviai propaguoja verslo etikos standartus ir valdo susijusias rizikas, ir svarbiausia – tame mato ilgalaikę prasmę. „Lietuvos institucijas kviečiame tęsti sėkmingą dialogą ir kartu kurti inovacijas su bendrai valdoma rizika. Kviečiame būti atviriems su rinka ir kurti bendradarbiavimo aplinką, aplinką grindžiamą atviru ir skaidriu dialogu, o ne įmanomai griežčiausiu reguliavimu“, – sako V. Kašėta. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kriptovaliutų ir kriptoturto sektoriaus įvairovė bei sparčiai besikeičiantis pobūdis neleidžia turėti universalaus, visiems tinkančio standartų rinkinio.

Nauda ne tik verslui, bet ir visuomenei

Lietuvoje kripto sektorius pradėjo formuotis jau prieš 15 metų, kuomet 2009 m. buvo sukurtas pirmasis bitkoinas. Vis dėlto, kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris advokatas Mindaugas Civilka, dar ir šiandien kriptoturtą ir juo pagrįstą verslą supa daug nežinomybės, mitų, legendų, trūksta reguliacinio apibrėžtumo ir visuomenės pasitikėjimo. Kartais atrodo, jog trūksta elementaraus noro mokytis, įsiklausyti ir suprasti. Tai pristabdo viso sektoriaus plėtrą, nors praktika ir rodo, kad blokų grandinės ir kriptotechnologijų naudojimas gali atnešti didelę naudą visuomenei.

Anot M. Civilkos, tikrai nesinori, kad Lietuva prarastų galimybę tapti šios globalios ir sparčiai augančios kripto rinkos kompetencijos, reguliavimo ir aptarnavimo super centru, kuris, jį protingai ir racionaliai prižiūrint (rinkos dalyviams kartu su priežiūros institucijomis), atneštų milžinišką pridėtinę vertę šalies ekonomikai.  „Būtų gaila, kad proga būtų praleista susikoncentravus tik į vieną šio reiškinio dimensiją –  rizikas, baimes ir nesaugumą, ir nepamėginus šių rizikų racionalaus valdymo paversti savo krašto sėkmės istorija“, –  sako M. Civilka.

Advokatas primena – šiuolaikiniame pasaulyje jau seniai įrodyta, jog rizikas reikia valdyti, o jų vengimas – tik viena valdymo strategijų. „Baimė, neretai kylanti iš nežinojimo, gimdo draudimus, o draudimai kelia grėsmę šios kripto rinkos reputacijai ir tvarumui. Kripto sektorius – itin dinamiškas, jam stinga reguliacinės brandos, todėl būtent šiuo metu kripto verslams itin reikalingos savireguliacinės, etiško elgesio standartais grįstos taisyklės ir gairės, kurias prižiūrėtų ir įgyvendintų patys rinkos dalyviai. Šios elgesio taisyklės taptų itin svarbiu signalu ir valstybės priežiūros institucijoms, rodančių dalyvių norą būti atsakingais, tvariais ir skaidriais rinkos žaidėjais ne tik dėl to, kad to reikalauja ES ir LR teisės aktai, bet visų pirma dėl to, kad pati industrija tame mato ilgalaikę vertę ir prasmę – prasmę auginti ir plėtoti ekosistemą, generuoti pridėtinę vertę, atvirą dialogą su valdžios institucijomis“, – privalumus vardina M. Civilka.

V. Kašėta kriptoturto privalumų skatina ieškoti ir gerosiose kitų šalių praktikose. Anot jo, brandžios Vakarų pasaulio šalys jau pradeda žvelgti į sektorių rimtai ir padeda jam vystytis kaip naujos kartos finansų infrastruktūros ekosistemai. „JAV nuo 2024 metų sausio planuoja leisti instituciniams finansų rinkos dalyviams pradėti siūlyti mažmeninius investavimo produktus, ETF vienetus, susietus su pagrindinėmis „Bitcoin“ ir „Ethereum“ kriptovaliutomis. Kitos brandžios jurisdikcijos, tokios kaip Šveicarija ir Lichtenšteinas, jau keletą metų sėkmingai reguliuoja kriptoverslus ir padeda jiems vystyti naujus produktus“, – teigia V. Kašėta.

Gediminas Laucius, integruotų profesinių paslaugų bendrovės „Noewe“ vadovaujantis teisės ir mokesčių paslaugų partneris, taip pat įsitikinęs, kad CEO elgesio kodeksas padės kurti didesnį pasitikėjimą kripto verslu bei užtikrinti reikalavimų laikymąsi, sumažinti manipuliavimą ir padidinti skaidrumą.

Dėmesys etikai, teisės reikalavimams ir skaidrumui

2017–2022 m. Lietuva parodė savąjį inovacijų kūrimo potencialą ir sėkmingai pritraukė užsienio kapitalo įmonių, ir tam, kaip teigia V. Kašėta, reikėjo sveiko rizikos suvokimo ir noro kurti, o ne griauti. „Tik inovacijų skatinimo dėka per šį laikotarpį Lietuvoje susikūrė finansų technologijų sektorius. Turime išlaikyti inovacijų kryptį, nes kitaip šalies finansų sektoriaus inovacijoms gresia išnykimas, kaip jau nutiko Estijoje, Latvijoje, Maltoje ir kai kuriose kitose šalyse“, – pažymi G. Laucius.

M. Civilkos nuomone, CEO elgesio kodeksas yra didelis ir brandus žingsnis į priekį, kuris įneš teigiamų pokyčių į rinką ir skatins pagarbų bei etišką jos narių bendravimą, prisidės prie bendro kripto ekosistemos augimo ir sėkmės. „Šį sprendimą mes vertiname labai teigiamai, ypač dėl to, kad elgesio kodekso pamatiniai principai nėra vien tušti gražiai skambantys lozungai. Tai – pamatiniai reikalavimai, kurių kiekvienas rinkos dalyvis pasižada laikytis“, – pabrėžia M. Civilka.

CEO elgesio kodeksas yra grindžiamas penkiais pamatiniais principais:

• Etika. Rinkos dalyviai turi elgtis etiškai ir profesionaliai, kad skatintų kriptoturto rinkos sąžiningumą ir vientisumą.
• Atsakingas valdymas. Rinkos dalyviai turi turėti patikimą ir veiksmingą valdymo sistemą, kuri užtikrintų aiškią atsakomybę už jų veiklą kriptoturto rinkoje ir visapusišką jos priežiūrą bei skatintų atsakingą dalyvavimą.
• Atsakingas veiklos vykdymas. Rinkos dalyviai, derėdamiesi dėl sandorių ir juos vykdydami, turi elgtis rūpestingai, siekdami skatinti tvirtą, sąžiningą, atvirą, skaidrią kriptoturto rinką.
• Skaidrumas ir dalinimasis informacija. Tikimasi, kad rinkos dalyviai aiškiai ir tiksliai komunikuos su savo klientais ir vartotojais, saugos konfidencialią informaciją, siekdami skatinti veiksmingą bendravimą, kuris padeda užtikrinti tvirtą, sąžiningą, atvirą, likvidžią ir tinkamai skaidrią kriptoturto rinką.
• Rizikos valdymas ir atitikties užtikrinimas. Tikimasi, kad rinkos dalyviai skatins ir palaikys patikimą kontrolės ir atitikties aplinką, kad galėtų veiksmingai nustatyti, valdyti ir pranešti apie riziką, susijusią su jų dalyvavimu kriptoturto rinkoje.

Romas Rima