Šiame straipsnyje pasidalinsiu viena konkrečia ir bene pačia paprasčiausia meditacijos technika, su kuria pats pradėjau medituoti.
Jei skaitėte pirmąją straipsnio dalį, dabar jau žinote, kaip atsipalaiduoti prieš meditaciją. Atsipalaidavimas reikalingas tam, kad galėtumėte geriau sutelkti dėmesį. Pradedam?
Atsisėskite patogiai: į fotelį, ant kedės ar bet kur kitur, kur Jums patogu. Svarbu, kad Jūsų nugara būtų tiesi, kojos gali būti bet kokioje padėtyje. Užsimerkite. Pereikite mintimis per visą kūną ir atpalaiduokite kiekvieną raumenį. Tiesiog sutelkite dėmesį į visas kūno vietas, ir jei pastebite įtampą- tą vietą atpalaiduokite.
Dabar sutelkite visą dėmesį į kvėpavimą. Stebėkite, kaip oras įeina ir išeina pro nosį. Stebėkite oro srautą. Galbūt net pavyks pajausti iškvepiamo ir įkvepiamo oro temperatūros skirtumus. Dabar Jūsų užduotis tik stebėti tą oro srautą. O kol stebite kvėpavimą, palikite protą tuščią – be minčių.
Apie mintis. Žinoma, jos nedingsta taip greitai, kaip norėtųsi ir protas vis toliau sukasi savo tempu. Kartais, net kai pavyksta būti keletą sekundžių be minčių, vistiek atsiranda mintis: “O, jėga, aš jau 5 sekundes nieko negalvoju! …”. Tačiau tai ne bėda. Jei tik pradedate medituoti Jūsų užduotis yra pabūti gal tik kelias akimirkas be minčių. Vėliau šis tarpas vis ilgės, kol galėsite visą minutę pabūti tik su viena kita mintimi, o visą kitą laiką jausite vien tik tylą.
Dėmesys yra toks dalykas, kad jis nori kažkur nukrypti. Tam ir stebime kvėpavimą, kad galėtume nukreipti savo dėmesį, tačiau ne bet kur į išorę, kaip esame įpratę, bet į save. Kai stebime kvėpavimą ir norime būti be minčių, viskas turi vykti labai laisvai. Negali būti jokios įtampos. Su įtampa minčių neišvarysite – jos toliau suksis. Vaikyti, nupūsti ir dar kitaip kaip gaudyti mintis irgi neverta. Geriausia tiesiog atsipalaiduoti ir stebėti kvėpavimą. Mintys tegu būna. Būnant susikaupus, jų mažės, jos bus ramesnės ir išmintingesnės, o jei norėsite, jų ir visai neliks.
Sekantis dalykas – kai stebite kvėpavimą, pabandykite jį stebėti visu 100 procentu – t.y. susitelkite tik į stebėjimą, o patys nebekontroliuokite jo. Tegu Jūsų kūnas pats kvėpuoja ir judina plaučius – Jūs tik stebėkite tą pasąmoningą procesą.
Štai tokia paprasta ta meditacija. Jos metu ne tik atsipalaiduoja protas ir kūnas, bet vyksta ir dar begalė kitų procesų, kurie yra subtilūs ir paprastai nepaaiškinami.
Svarbu: medituokite tada, kai gerai jaučiatės – geriausiai iš ryto. Būdami pervargę po darbų, geriau ilsėkitės, o pamedituoti galėsite prieš miegą.
Taigi, dar kartą ši technika trumpai:
1. Atpalaiduokite kūną, nuo galvos iki kojų.
2. Stebėkite kvėpavimą ir būkite be minčių.
3. “Paleiskite” kvėpavimą ir leiskite jam vykti automatiškai, stebėkite jį.
Kiek laiko medituoti? Mano rekomendacija: pradėkite bent jau nuo 20 – 30 minučių. Ir ilginkite laiką, jei to norisi. Tačiau mano patirtis rodo, kad geriausia, jei tam skiriate bent 1 valandą per dieną.
Sėkmės ir ramybės meditacijoje
Remigijus Kaniava
