Asociacijos ragina iš esmės keisti kelių finansavimo modelį

Rugsėjo 17 d. Vilnius. Nepaisant šįmet išaugusio faktinio sektoriaus finansavimo ir didelio kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta, teigia į metinę situacijos kelių sektoriuje apžvalgą pakvietusios Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos kelių asociacijos. Jų siūlymu, norint užtikrinti, kad infrastruktūros būklė būtų stabiliai gerinama, būtina sekti kaimynų lenkų pavyzdžiu ir sukurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimo modelį.

„Kelių infrastruktūros finansavimas šiandienėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą“, – sakė šalies kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. 

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prastėjančių kelių būklę mato ne tik kaip infrastruktūros klausimą, bet ir kaip socialinę problemą, kuri dar labiau didina ekonominę ir socialinę šalies gyventojų atskirtį. „Tikime, kad ir dabartinį kelių finansavimą galima paskirstyti efektyviau. Be to, egzistuoja ir paprasta ekonominė tiesa – dar ilgiau delsti ir netvarkyti kelių mūsų valstybei yra tiesiog per brangu“, – teigė l. e. p. asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Siūlo lėšų keliams finansuoti šaltinius

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, tvaraus kelių finansavimo modelio lėšų šaltiniais, be dabar veikiančio Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti vadinamasis e. tolingas (elektroninis nuvažiuotu atstumu paremtas komercinio transporto apmokestinimas), kuris leistų per metus surinkti apie 250 mln. eurų, taip pat naujas apie 200 mln. eurų kelių fondas, kuris galėtų būti pildomas iš sunkiojo transporto registracijos mokesčio, ir nauja kelių naudotojų rinkliava, kuri šalyje galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą.

LSA siūlo dabartinei kelių būklei gerinti skirti ne mažesnę kaip 80 proc. degalų akcizo dalį, taip pat perduoti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį savivaldybėms, kurios taip būtų labiau įgalintos gerinti ne tik kelių, bet ir viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Asociacija taip pat ragina atlikti visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatyti aiškia metodika pagrįstą finansavimo poreikį keliams tvarkyti ir parengti strategiją bei konkrečių veiksmų planą, kaip sudėtinga situacija šalies kelių sektoriuje bus sprendžiama.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad viena esminių Lietuvos automobilių kelių direkcijos virsmo į akcinę bendrovę „Via Lietuva“ priežasčių buvo sukurti galimybių skolintis. „Tačiau tai nebuvo faktiškai įgyvendinta, kol ši organizacija neturi pakankamų ir tvarių pajamų šaltinių. Todėl, mūsų nuomone, bendrovei „Via Lietuva“ galėtų atitekti visos iš kelių vinječių ir, jam pradėjus veikti, e. tolingo surenkamos lėšos, taip pat valstybinės reikšmės kelių tinklo įveiklinimo pajamos, tokios kaip kelių panaudojimas infrastruktūros kabeliams tiesti ir panašios.

Gyventojų nuomonė apie kelius prastėja

Šiemet liepą atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje. Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš kelerius metus. 39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, 30 proc. – puikiai, labai gerai ar gerai, 31 proc. – prastai ir labai blogai. Štai 2022 m. prastai ir labai blogai kelių būklę vertinančių gretos sudarė 24 proc.

Kamilė Kuociūtė