Ar teisingai geriate arbatą? Vaistininkė atskleidė, kaip gauti didžiausią naudą sveikatai

Arbata – vienas populiariausių gėrimų, kurį galima rasti bene kiekvienuose namuose. Negana to, arbatų nauda buvo stebima jau labai seniai – archeologai Kinijoje rado net 2200 metų senumo arbatos lapelių. Anot vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus.

Vaistininkė paaiškina, kad arbata dažniausiai skirstoma į šešias pagrindines grupes: baltąją, žaliąją, juodąją, ulongo, pu-erh ir žolelių. Kiekviena šių rūšių skiriasi ne tik spalva ar skoniu, bet ir sudėtimi, fermentacija, apdirbimo procesais. Žalioji arbata pasižymi antioksidantų gausa, slopina uždegiminius procesus, juodoji – stimuliuoja ir padeda sureguliuoti kraujospūdį, baltoji bei ulongo – naudingos širdies veiklai ir odai, metaboliniams procesams, o pu-erh – padeda sutrikusiam virškinimui ir pašalina jaučiamą diskomfortą. Visos šios arbatų rūšys, išskyrus žolelių, gaminamos iš to paties augalo – Camellia sinensis.

„Visgi, manau, kad žolelių arbata, kai kurių dar vadinama „geltonąja arbata“, yra universaliausia ir labiausiai prisideda prie sveikatos stiprinimo. Parinkus ir teisingai paruošus tinkamas žoleles, galima pagerinti virškinimą, padėti sureguliuoti miegą ir patiriamą stresą, pastiprinti imuninę sistemą, pagelbėti peršalus, kosint, sloguojant, susiduriant su šlapimo takų sistemos sutrikimais ir daug kitų sveikatingumo problemų“, – vardija vaistininkė ir priduria, kad vien Lietuvoje auga daugybė skirtingų rūšių vaistinių augalų, pasižyminčių naudingomis savybėmis organizmo sveikatai.

Skirtingų žolelių nauda

Vaistininkė sako pastebinti, kad viena populiariausių arbatžolių tarp lietuvių – mėta. Daugeliui ji patinka dėl gaivaus skonio ir kvapo, tačiau mėta taip pat pasižymi ne viena naudinga savybe. Mėtoje esantys eteriniai aliejai veikia atpalaiduojančiai, tad gali sumažinti galvos skausmą, nervinę įtampą, stresą, nemažai žmonių pastebi ir miegą gerinančias savybes. Ne paslaptis, kad mėtų arbatoje esantis mentolis padeda atsipalaiduoti kvėpavimo takų raumenims, tad puikiai tinka sergant sinusitu ar kosėjant.

„Mėtų arbata gali prisidėti ir prie sklandesnio virškinimo sistemos darbo, sumažinti pilvo pūtimą, pykinimą ir netgi palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Panašų poveikį turi ir kmynai – dėl juose esančių eterinių aliejų, antioksidantų, flavanoidų ir vitaminų jie teigiamai veikia virškinimą, mažina dujų kaupimąsi, skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą ir netgi palengvina pilvo spazmus. Kmynų arbatos nuo pilvo dieglių duodama net kūdikiams“, – pasakoja G. Stankevičienė.

Medetka, anot vaistininkės, dar viena lietuvių pamėgta vaistažolė, vertinama dėl savo priešuždegiminio poveikio, kurį suteikia sudėtyje esantys flavanoidai ir karotinoidai. Ji pasakoja, kad ši vaistažolė dažniausiai naudojama siekiant palengvinti gastrito simptomus, paspartinti skrandžio opų ar uždegiminių virškinamojo trakų ligų gijimą. Medetkų arbata taip pat tinka burnos skalavimui esant burnos opoms, žaizdelėms, dantenų pažeidimams ar po danties rovimo, kadangi padeda sumažinti tinimą, paraudimą, uždegiminius procesus.

Vaistininkė sako, kad stipriomis antibakterinėmis bei antivirusinėmis savybėmis pasižymi ir čiobrelis. Čiobrelių arbata gali pagelbėti peršalus, esant gerklės skausmui, kosėjant, taip pat užsikimšus nosiai, sloguojant. Pasak G. Stankevičienės, čiobrelio arbata taip pat gali padėti sutrikus virškinimui, esant žarnyno spazmams, pilvo pūtimui, raugėjimui.  Čiobreliuose taip pat yra vitamino C ir kitų antioksidantų, todėl kartu stiprinama ir imuninė sistema.

Kur darome klaidų?

Vaistininkė G. Stankevičienė paaiškina, kad vis dėlto žinoti vien gerųjų arbatžolių savybių nepakanka – labai didelę reikšmę turi tinkamas arbatos plikymas. Tai darant neteisingai, galima ne tik prarasti skonį ir aromatą, bet taip pat veikimo efektyvumą.

Visų pirma, 200 mililitrų talpos puodeliui pakanka 1 ar 2 arbatinių šaukštelių žolelių, o įsidėjus daugiau galima pakenkti ne tik skoniui, bet ir savijautai, kadangi gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas. Vaistininkė pataria kartu nemaišyti daugiau nei trijų skirtingų arbatžolių į vieną puodelį – ypač jei nežinome, kokia arbatžolių sąveika tarpusavyje.

„Viena dažniausių daromų klaidų yra per karšto vandens naudojimas. Arbatžolių nederėtų užpilti verdančiu 100°C vandeniu, kadangi taip jos praras antioksidacines savybes, o pati arbata taps karti. Verdančiu vandeniu užpilti galima tik ruošiant arbatą iš augalų šaknų, žievių ar sėklų. Optimaliausia vandens temperatūra plikant arbatą – 70–85°C.

Labai svarbus ir paties plikymo laikas: žiedai ir lapai turėtų būti plikomi maždaug 5–10 minučių, o šaknų ar žievių nuovirams gali prireikti net ir pusvalandžio. Jei pavėlavote išgerti arbatą pakankamai šiltą, nederėtų jos šildyti dar kartą – geriau pasidaryti naują. Pernelyg ilgai plikoma arbata ar, tarkime, mikrobangų krosnelėje pašildoma arbata, praranda visas savo gerąsias savybes“, – dalijasi vaistinės atstovė.

Anot jos, siekiant užtikrinti kuo geresnę arbatos kokybę, arbatžoles reikėtų laikyti uždaroje, tamsioje vietoje, sandariame inde, atokiau nuo stiprų kvapą turinčių maisto produktų. Geriausiai tam tinka nerūdijančio plieno, keramikos ar stiklo indai.