Aptarė auditą dėl užsieniečių vaikų integracijos į šalies bendrojo ugdymo sistemą

Vasario 5 d. vykusiame posėdyje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė valstybinio audito ataskaitą „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“, kurioje įvertinta, ar Lietuvoje sudaromos sąlygos visiems užsieniečiams vaikams rezultatyviai įsilieti į bendrojo ugdymo procesą, ir pateiktos rekomendacijos dėl pokyčių nacionaliniu bei savivaldybių lygmenimis.

Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje nėra nacionalinio užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelio, nėra aiškių rodiklių, leidžiančių vertinti šios srities pažangą, o strateginiuose švietimo planavimo dokumentuose trūksta kryptingų priemonių. Taip pat atkreiptas dėmesys į netolygias galimybes mokytis lietuvių kalbos: tik 8,7 proc. užsieniečių vaikų mokėsi išlyginamosiose klasėse, o daugelyje mokyklų pirmaisiais metais vaikai mokomi ne intensyviai, kaip rekomenduojama, bet bendrosiose klasėse. Dalis mokyklų nevertina vaikų lietuvių kalbos pažangos, nesudaro individualių ugdymo planų, savivaldybės nerenka duomenų apie švietimo pagalbos poreikį, o ministerija ir agentūra nestebi realiai suteikiamos pagalbos masto.

Audito rezultatai taip pat atskleidė, kad užsieniečiai mokymosi pasiekimais reikšmingai atsilieka nuo Lietuvos mokinių: 52 proc. jų nepasiekė lietuvių kalbos PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai) slenkstinio lygio, o 58 proc. neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros (B lygio) brandos egzamino (2025 m.). Tuo pat metu nėra renkami duomenys apie finansavimo panaudojimą šių vaikų ugdymui — ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra ir savivaldybės nežino, kiek lėšų realiai skiriama ir panaudojama, nes Švietimo valdymo informacinėje sistemoje nėra tam reikalingo funkcionalumo.

Posėdyje dalyvavęs Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas pristatė Panevėžio miesto savivaldybėje taikomą išlyginamųjų klasių modelį, kurio metu naujai atvykę ir lietuvių kalbos nemokantys vaikai pirmuosius metus mokosi intensyviai vienoje mokykloje išlyginamosiose klasėse, o vėliau – įvertinus jų kalbinius pasiekimus – integruojami į bendrąsias klases. 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius akcentavo, kad ministerija yra pasirengusi imtis audito rekomendacijų įgyvendinimo ir planuoja parengti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį, standartizuotus testus užsieniečių vaikų lietuvių kalbos kompetencijos lygiui nustatyti, skirti atskirą dėmesį pedagogų, kurie ugdo užsieniečius vaikus, kvalifikacijos kėlimui ir kt. Pirmuosius pokyčius įgyvendinti planuojama jau nuo ateinančių mokslo metų. 

„Užsieniečių vaikų integracija yra ne tik švietimo, bet ir visos visuomenės brandos klausimas. Valstybės kontrolės atliktas auditas aiškiai parodė, kad turime ir gerų pavyzdžių, tačiau, deja, vis dar stokojame sisteminio požiūrio ir vienodų standartų šalies mastu. Nuosekli švietimo pagalba, aiškiai apibrėžti procesai ir duomenimis grįsti sprendimai yra būtina sąlyga siekiant sėkmingos užsieniečių vaikų integracijos ir būtent ta linkme turime dirbti“, – teigia komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Komitetas stebės audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų lygias galimybes sėkmingai mokytis ir integruotis.

Švietimo ir mokslo komitetas aptarė Valstybės kontrolės atliktą auditą dėl užsieniečių vaikų integracijos į šalies bendrojo ugdymo sistemą

2026 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien vykusiame posėdyje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė valstybinio audito ataskaitą „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“, kurioje įvertinta, ar Lietuvoje sudaromos sąlygos visiems užsieniečiams vaikams rezultatyviai įsilieti į bendrojo ugdymo procesą, ir pateiktos rekomendacijos dėl pokyčių nacionaliniu bei savivaldybių lygmenimis.

Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje nėra nacionalinio užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelio, nėra aiškių rodiklių, leidžiančių vertinti šios srities pažangą, o strateginiuose švietimo planavimo dokumentuose trūksta kryptingų priemonių. Taip pat atkreiptas dėmesys į netolygias galimybes mokytis lietuvių kalbos: tik 8,7 proc. užsieniečių vaikų mokėsi išlyginamosiose klasėse, o daugelyje mokyklų pirmaisiais metais vaikai mokomi ne intensyviai, kaip rekomenduojama, bet bendrosiose klasėse. Dalis mokyklų nevertina vaikų lietuvių kalbos pažangos, nesudaro individualių ugdymo planų, savivaldybės nerenka duomenų apie švietimo pagalbos poreikį, o ministerija ir agentūra nestebi realiai suteikiamos pagalbos masto.

Audito rezultatai taip pat atskleidė, kad užsieniečiai mokymosi pasiekimais reikšmingai atsilieka nuo Lietuvos mokinių: 52 proc. jų nepasiekė lietuvių kalbos PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai) slenkstinio lygio, o 58 proc. neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros (B lygio) brandos egzamino (2025 m.). Tuo pat metu nėra renkami duomenys apie finansavimo panaudojimą šių vaikų ugdymui — ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra ir savivaldybės nežino, kiek lėšų realiai skiriama ir panaudojama, nes Švietimo valdymo informacinėje sistemoje nėra tam reikalingo funkcionalumo.

Posėdyje dalyvavęs Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas pristatė Panevėžio miesto savivaldybėje taikomą išlyginamųjų klasių modelį, kurio metu naujai atvykę ir lietuvių kalbos nemokantys vaikai pirmuosius metus mokosi intensyviai vienoje mokykloje išlyginamosiose klasėse, o vėliau – įvertinus jų kalbinius pasiekimus – integruojami į bendrąsias klases. 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius akcentavo, kad ministerija yra pasirengusi imtis audito rekomendacijų įgyvendinimo ir planuoja parengti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį, standartizuotus testus užsieniečių vaikų lietuvių kalbos kompetencijos lygiui nustatyti, skirti atskirą dėmesį pedagogų, kurie ugdo užsieniečius vaikus, kvalifikacijos kėlimui ir kt. Pirmuosius pokyčius įgyvendinti planuojama jau nuo ateinančių mokslo metų. 

„Užsieniečių vaikų integracija yra ne tik švietimo, bet ir visos visuomenės brandos klausimas. Valstybės kontrolės atliktas auditas aiškiai parodė, kad turime ir gerų pavyzdžių, tačiau, deja, vis dar stokojame sisteminio požiūrio ir vienodų standartų šalies mastu. Nuosekli švietimo pagalba, aiškiai apibrėžti procesai ir duomenimis grįsti sprendimai yra būtina sąlyga siekiant sėkmingos užsieniečių vaikų integracijos ir būtent ta linkme turime dirbti“, – teigia komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Komitetas stebės audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų lygias galimybes sėkmingai mokytis ir integruotis.

Daugiau informacijos:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė