Apie meilę, atvedusią į mediciną ir vėžio diagnostiką ateityje

Daugiau nei du dešimtmečius chirurgu dirbantis Aleksandras Mordas juokauja, kad į mediciną jį atvedė žvaigždės ir meilė. Galutinį sprendimą stoti į matematiką ar mediciną jis priėmė sužinojęs, kad žavi klasės draugė pasirinko medicinos studijas. Sekdamas paskui ją, Aleksandras šypsosi – „nušovė du zuikius“: įgijo puikų išsilavinimą ir sutiko gyvenimo meilę, tapusią jo žmona.

Dar studijuodamas jis pasirinko onkologijos kryptį, kurioje dirba iki šiol. Nors odos vėžio diagnozę jam tenka pranešti kasdien, per tiek darbo metų sako išmokęs parinkti tinkamiausius žodžius.

„Nustačius sunkius atvejus, labai norisi tikėti stebuklais, deja, jie nutinka itin retai. Per visą savo karjerą prisimenu vos vieną tokį atvejį – visi matėme, kad jaunam žmogui liko labai nedaug, tačiau jis iki šiol sveikas ir gyvas“, – sako chirurgas gydytojas A. Mordas.

Darbas reikalauja ir psichologinių žinių

Nors Aleksandras gimė ne medikų šeimoje, profesiją, kaip šmaikštauja jis pats, išpranašavo žvaigždės – gimė dieną, kai minima medikų diena. Dabar šeimoje yra du medikai ir, anot žinomo chirurgo, tai didelė dovana, nes po sunkių darbo dienų namie visada yra su kuo pasikalbėti.

„Žmona Regina yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Tad, kai darbe yra daugiau iššūkių ir man reikia greitos psichoterapijos, visada ją gaunu vos peržengęs namų slenkstį“, – prisipažįsta A. Mordas.

Medikų pora susituokė dar studentai, netrukus jiems gimė sūnus. Pagausėjus šeimai, jai išlaikyti reikėjo papildomų pajamų, todėl Aleksandras Onkologijos centre įsidarbino gydytojo asistentu. Jis pripažįsta, kad į šią sritį iš dalies atvedė ir atsitiktinumas, tačiau joje sako atradęs tikrą savo pašaukimą. Didžiausias įvertinimas chirurgui – kai pacientai, išgirdę onkologinę diagnozę, kreipiasi į jį konsultacijų.

„Dauguma vėžio formų nėra tokios baisios, kaip dažnas įsivaizduoja, tačiau žmonės iškart pagalvoja apie blogiausią scenarijų. Pavyzdžiui, bazalioma – viena dažniausių odos vėžio rūšių – vystosi lėtai, retai plinta į kitus organus ir paprastai yra visiškai išgydoma. Diagnozavus vėžį, nuraminti pacientą ir suteikti visą būtiną informaciją apie gydymo eigą, galimas rizikas yra ne mažiau svarbu nei pats gydymas“, – sako jis.

Vėžys nebėra mirties diagnozė – pastebėjus jį dar pirmoje stadijoje, liga būna sėkmingai išgydoma. Tačiau norint jį laiku aptikti būtina tikrintis bent kartą per metus. Tai ypač aktualu vyresniems kaip 55 metų žmonėms.  

Atvejis, prilygęs stebuklui

Darbe A. Mordas kasdien praleidžia po 10–11 valandų: dalį laiko konsultuoja pacientus, o kitą – operuoja. Kasdien jam tenka apžiūrėti iki 20 pacientų, tačiau vieną pacientą gydytojas atsimena labai gerai. Prieš keliolika metų jaunam vyrui jis diagnozavo melanomą – tai viena agresyviausių odos vėžio formų, kurią uždelsus būna sunku išgydyti.

„Liga jau buvo stipriai išplitusi – metastazės limfmazgiuose, situacija atrodė išties beviltiška. Dvidešimtmečiui tąkart negalėjome duoti jokių vilčių. Po dešimties metų sutikęs jį sveiką ir gyvą, negalėjau patikėti, kad didelei medikų komandai vis dėlto jį pavyko išgelbėti“, – pasakoja chirurgas.

Jaunam vyrui viena po kitos buvo atliktos kelios operacijos. Tuo metu kaip tik medicinoje buvo pradėta taikyti naujovė – genetiniai tyrimai, kurie leido tiksliai nustatyti, kurie vaistai galėtų veikti jo ligos atveju. Nors brangūs medikamentai nebuvo kompensuojami, šeimai pavyko surinkti pakankamai lėšų ir jų įsigyti.

„Tokie atvejai įrodo, kad medicina nestovi vietoje ir kad net tada, kai atrodo, jog vilties nebėra, nauji gydymo metodai gali pakeisti žmogaus likimą. Manau, jau netolimoje ateityje galima tikėtis, kad vėžys bus nustatomas paėmus kraujo mėginį. Jei pavyktų sukurti itin jautrius biomarkerius, gydytojai galėtų greičiau ir paprasčiau nustatyti vėžį. Tai būtų didžiulis proveržis“, – ateities prognozėmis dalijasi A. Mordas. 

Anot jo, pažanga diagnozuojant ir gydant odos vėžį per du dešimtmečius padaryta milžiniška. Anksčiau odos darinius gydytojai vertindavo plika akimi, dabar dermatoskopais odos pakitimus galima pamatyti labai ankstyvoje stadijoje. Lazerinės dermatologijos centre, kuriame dirba Aleksandras, odos vėžį pavyko diagnozuoti vos iš 1,5 milimetro apgamo. Stipriai patobulėję mikroskopiniai tyrimai, itin tikslūs cheminiai, molekuliniai ir genetiniai tyrimai padarė didelį proveržį onkologijos srityje.

Gydytojas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas (DI) ateityje bus naudingas kaip pagalbinė priemonė, tačiau gydytojo jis nepakeis. Telemedicina, pasak jo, gali padėti stebėti paciento būklę, bet galutinė diagnozė vis tiek priklausys nuo mediko patirties ir klinikinio vertinimo.

Žmonės sąmoningėja

Po sunkių darbo dienų Aleksandras geriausiai atsipalaiduoja vaikščiodamas netoli namų esančiame miške. Didžiausia jo aistra – radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, kuriuos jis ne tik skraidina, bet ir mėgsta konstruoti pats.

„Daug kas įsivaizduoja gydytojo darbą kaip nesibaigiantį Daktaro Hauso scenarijų – intensyvų, dramatišką ir nuolat kupiną gyvybių gelbėjimo operacijų. Realybė kiek kitokia. Didžiausią nuovargį sukelia ne sudėtingi atvejai, o didelis pacientų srautas. Kasdien stengiuosi miške nueiti bent po 10 tūkst. žingsnių – man tai geriausias būdas atsikratyti įtampos, išvalyti mintis ir vėl įsikrauti energijos“, – sako A. Mordas. 

Chirurgas prisipažįsta, kad į apgamus atkreipia dėmesį net ir prasilenkdamas su nepažįstamaisiais gatvėje ar ilsėdamasis su šeima prie jūros. Kol kas piktybinių atvejų ne darbo metu jam pastebėti neteko, tačiau, jei tokį išvystų, neabejotinai užkalbintų žmogų.

„Iš draugų neretai gaunu nuotraukų su prašymu pažiūrėti, ar atsiradęs naujas darinys reikalauja išsamesnio tyrimo. O šiaip išties džiugina augantis žmonių sąmoningumas – daugelis supranta kenksmingą saulės poveikį. Didžiausias sergamumas odos vėžiu yra tarp dabartinių 60-mečių, kurie atėję pasakoja, kaip jaunystėje savo odą vasarą pakeisdavo ir po 10 kartų. Ta karta dar nieko nežinojo nei apie ultravioletinius spindulius, nei apie kremus, todėl šiandien yra dažniausi mūsų pacientai“, – pastebi gydytojas.

Baigdamas pokalbį chirurgas išreiškė viltį, kad ilgainiui pasikeis požiūris į medikus ir jie bus vėl matomi kaip gydytojai, o ne paslaugų teikėjai.

„Žodis „pacientas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „patient“, reiškiančio „kenčiantis“. Gydytojo misija – padėti sumažinti tą kančią, tačiau pastaruoju metu į mediciną vis dažniau žiūrima kaip į paslaugų sritį. Jauniems gydytojams linkiu matyti paciente žmogų, o ne tik klientą. Viliuosi, kad empatija, atsidavimas ir noras iš tiesų padėti niekada nepraras savo svarbos medicinoje, nes būtent tai daro šią profesiją ypatingą“, – sako Lazerinės dermatologijos centro chirurgas gydytojas A. Mordas.

Gintaras Gimžauskas