Apie Lietuvos piliakalnius – moksliniame Oksfordo leidinyje

Neseniai Oksforde, „Oxbow books” leidyklos išleistoje knygoje “Archaeological Heritage Management” publikuojamas ir KPD vyr. specialistės dr. Jurgitos Zabielienės straipsnis apie Lietuvos piliakalnius, jų svarbą visuomenei.

“Džiaugiuosi, kad mūsų piliakalniai rado vietą pasauliniame archeologinio paveldo kontekste”, – sako straipsnio “Visuomenės įsitraukimo svarba piliakalnių pritaikymui ir aktualizavimui 1919–2023 m.” autorė J. Zabielienė. Iš viso leidinyje publikuojama 19 mokslinių straipsnių.

Kaip rašoma knygos įžangoje, knygos tikslas – palyginti skirtingus archeologinio kultūros paveldo valdymo būdus skirtingose nacionalinėse ir regioninėse realijose, atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusias ir būsimas centrinės valdžios struktūrų, kurioms anksčiau buvo deleguotas archeologinio kultūros paveldo valdymas ir išsaugojimas, organizacines reformas.

Skirtingų nacionalinių ir vietos realijų palyginimas ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir pateikiant konkrečius atvejų tyrimus, išryškins įvairių metodų stipriąsias ir silpnąsias puses bei sukurs tarpdisciplinines ir tarptautines diskusijas, vienijančias archeologų bendruomenę.

Gerosios praktikos, taikomos bendroms problemoms skirtinguose kontekstuose spręsti,  arba kontekstui būdingų sprendimų poreikis turėtų paskatinti kurti bendras žinias ir valdymo modelius, kurie tampa vis labiau reikalingesni tarpusavyje susijusiame kultūros paveldo valdymo ir tobulinimo pasaulyje.

Autorių buvo paprašyta, jei reikia, straipsniuose paaiškinti  dabartinę archeologinio paveldo valdymo sistemą jų šalyje. Susidomėjimas peržengė Europos Sąjungos ribas, pristatymai buvo ir iš Turkijos, Indijos, Kinijos, Pietų Amerikos.

Ši knyga – unikalus skirtingų patirčių ir atvejų studijų rinkinys, kuriuo siekiama pagilinti žinias apie tai, kaip valdomas archeologinis kultūros paveldas, siekiant  spręsti dabartines bendras problemas, kurių negalima išspręsti vienos šalies lygmeniu. Supratimas, kaip įvairios institucijos, dalyvaujančios archeologinio kultūros paveldo valdyme, veikia skirtingose šalyse, analizuojant turimus duomenis, užpildys informacijos spragas, kurios labai dažnai kenkia pačiam valdymui.

Knygos leidėjai tikisi, kad knyga taps atspirties tašku išsamesnei šių klausimų analizei, kuriai reikalingas mokslinis požiūris, kad administraciniu ir politiniu lygmeniu priimami sprendimai būtų pagrįsti patikimais duomenimis ir bendra gerąja patirtimi. Tikimasi, kad į sprendimų priėmimą bus įtraukiami specialistai.

kpd.lrv.lt