Apie lietuvių kalbą ir lietuvybę Sakartvele

Vidas Kavaliauskas Ušgulyje – aukščiausioje gyvenamojoje vietoje Europoje. UNESCO paveldas. Svanetija. 2019 m.

Vidas Kavaliauskas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų dakataras (2000 m.), profesorius (2015 m.), Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas (nuo 2012 m.), Vilniaus verslo kolegijos profesorius (nuo 2018 m.), Kirgizijos valstybinio I. Arabajevo universiteto garbės profesorius (2013), Sakartvelo technikos universiteto garbės daktaras (2015). Išleidęs 15 mokomųjų priemonių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms, paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Moldovos, Rusijos, Sakartvelo, Kirgizijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Uzbekistano mokslo žurnaluose. Pagrindiniai apdovanojimai: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Lietuanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija (2017), Sakartvelo prezidentinis Prakilnumo garbės ordinas (2018), Ordino Už nuopelnus Lietuvai medalis (2020).

Prof. dr. Vidas Kavaliauskas. 2018 m.

Su prof. Vidu Kavaliausku kalbamės apie Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklą, ir lietuvių kalbą tolimame nuo Lietuvos krašte.

Gerbiamas profesoriau, kokie keliai atvedė į Sakartvelą ir prieš kiek metų pradėjote vadovauti Lietuvių kalbos ir kultūros centrui?

Sakartvele pirmą kartą apsilankiau 2010 metais – tuomet dalyvavau tarptautinėje mokslinėje konferencijoje. Pamenu, labai patiko ši šalis ir jos žmonės. Turėjau net tris laisvas dienas, tai ne tik senąjį Tbilisį apžiūrėjau, bet turėjau galimybių nuvažiuoti ir prie Antano Vienuolio „Kaukazo legendose“ aprašyto Kazbeko. O 2012 metais buvo paskelbtas Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos konkursas vykti dėstyti lietuvių kalbą į Sakartvelo technikos universitetą. Tas konkursas ir atvedė mane į Sakartvelą, tik tuomet negalvojau, kad tokiam ilgam laikotarpiui čia aš pasiliksiu. Tuo metu rengiau Visuotinei lietuvių enciklopedijai straipsnius apie įvairias pasaulio kalbas, maniau – atvyksiu į Sakartvelą, padirbėsiu pora metų, nuvyksiu į Svanetijos regioną, parinksiu informacijos rengiamam straipsniui apie unikalią svanų kalbą. Nepavyko tokie minimalistiniai planai – pasilikau Sakartvelo „gniaužtuose“ lig šiol.

Papasakokite, kaip buvo kuriamas Lituanistikos centras Sakartvele?

Lietuvių kalbos ir kultūros centras Sakartvelo technikos universitete įkurtas 2012 m. spalio 1 dieną bendromis šio universiteto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastangomis. Pirmuosius pora metų teko dėstyti lietuvių kalbą įvairiuose universiteto kabinetuose, nebuvo savų patalpų. Atvykau rankose turėdamas tik vieną vadovėlį („Nė dienos be lietuvių kalbos“). Galvojau – ką daryti, kaip įkurti Lituanistikos centrą, kad jis turėtų savo patalpas, kad jis būtų reprezentatyvus centras, skleidžiantis lietuvių kultūrą. Rašiau daug įvairių laiškų su prašymais įvairioms Lietuvos institucijoms ir organizacijoms (ministerijoms, savivaldybėms, muziejams, universitetams, institutams, knygynams), pavieniams žmonėms, prašydamas atsiųsti ar perduoti knygų, albumų, suvenyrų, tautinės atributikos. Labai nustebau gavęs tiek daug teigiamų atsakymų – į Lietuvos ambasadą Sakartvele buvo siunčiami siuntiniai, adresuoti centrui, jų buvo labai daug. O ir Lietuvoje susikaupė turbūt tona padovanotų knygų, albumų. Atgabenti visa tai į Sakartvelą buvo problema. Ir mums padėjo tuometė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė ponia Loreta Graužinienė, organizavusi specialią pagalbą atgabenti tas visas dovanas į Sakartvelą. Per baltistikos projektus centrą reikiama metodine literatūra, tautine atributika aprūpino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu turime labai gražias patalpas, kuriose yra atskira didelė auditorija, kurioje vyksta paskaitos ir vykdoma kita edukacinė veikla, turime atskirą bibliotekos kabinetą ir erdvų kabinetą, kuriame vyksta įvairios parodos. 2018 metais Sakartvelo technikos universitetas už savo lėšas atnaujino centro patalpas, aprūpino naujais baldais, įvedė nemokamą internetą. Centre yra įrengta šiuolaikinė multimedijos sistema, leidžianti kokybiškai vykdyti edukacinį procesą, rengti mokslines konferencijas ir seminarus.

Lietuvių kalbos ir kultūros centre vykstanti tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“. 2019 m.

Papasakokite plačiau apie centro veiklą.

Lietuvių kalba dėstoma pagal šiuolaikines svetimų kalbų dėstymo metodikas. Didelis dėmesys skiriamas ir kalbos mokymui, ir šalityrai (krašto pažinimui, nacionalinei kultūrai, papročiams, tradicijoms). Taip ugdoma ir kalbinė, ir sociokultūrinė studentų kompetencija. Lietuvių kalbos ir kultūros centre pagal lietuviškus papročius švenčiamos Kalėdos, minimos svarbios Lietuvos datos.

Kūčių vakaras Lituanistikos centre Tbilisyje. 2018 m.

Šiame centre pedagogines praktikas atliko šeši studentai iš Lietuvos universitetų, atvykę pagal Švietimo mainų paramos fondo programas. Su trumpalaikiais vizitais centre lankėsi apie 20 dėstytojų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų, jie skaitė studentams paskaitas lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, etnokultūros, geografijos temomis; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyr. specialistė Elona Bagdanavičienė vedė centro studentams lietuvių liaudies šokių pratybas.

Lietuvių liaudies šokių pamoka Lituanistikos centre Tbilisyje. 2015 m.

Centre organizuota daug susitikimų su žymiais lietuvių ir kartvelų rašytojais, dailininkais, dainininkais, sportininkais, aktoriais (Vladas Braziūnas, Violeta Šoblinskaitė, Tomas Venclova, Nino Katamadze, Vachtangas Kikabidze, Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos rankinio rinktinė, chorai „Aidija“ ir „Kamertonas“, folkloro ansambliai iš Telšių, Kauno, Vilniaus, Kauno dramos teatras ir kt.), politikais (centre lankėsi Seimo pirmininkai, prezidentė Dalia Grybauskaitė).

Centre viešėjusios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su studentais kartvelais akimirkos. 2018 m.

Centras tris kartus organizavo Sakartvele „Poezijos pavasario“ renginius, kuriuose dalyvavo lietuvių ir kartvelų poetai, centro studentai. Šventiniai renginiai organizuoti ne tik Lietuvių kalbos ir kultūros centre Tbilisyje, bet ir Telavyje, Čargalyje, Ambrolauryje, Boržomyje, Kobuletyje ir Batumyje.

Centro studentai su lietuvių poete ir vertėja Violeta Šoblinskaite Ambrolauryje „Poezijos pavasario“ renginių metu. 2017 m.

Centre įkurtos studentų muzikinė ir teatro grupės, pastatytas lietuviškas spektaklis „Sapnas“, rodytas 2016 m. Anykščiuose vykusio tarptautinio mėgėjų teatrų festivalyje „ARTimi“. Studentai moka giedoti Lietuvos himną, dainuoti daug lietuviškų dainų. Man patinka taikyti specialų metodą – papildomai mokyti kalbos per poeziją ir dainas. Studentai, dainuodami dainas ar deklamuodami eiles, išmoksta tekstus, kuriuose yra daug įvairių sintaksinių konstrukcijų, plečiasi jų kalbinis žodynas, kalbos vartojimas. Centras turi savo logotipą, savo himną (teksto „Lietuva – širdis mana“ autorė Seimo narė, profesorė Vilija Targamadzė; muzikos autorė – studentė Lorena Šamatava). Įvairiapusė centro veikla leidžia įvairinti edukacinį procesą, skatinti studentų motyvaciją ir savivertę, jie centrą priima kaip savo antrą šeimą, rūpinasi centru, puoselėja jį.

Centro studentai, ką tik sugiedoję Tautišką giesmę Tbilisio senamiestyje. 2014 m. liepos 6 d.

Su tokiais aktyviais studentais labai lengva dirbti, skleisti lietuvišką kultūrą Sakartvele, stiprinti Lietuvos ir Sakartvelo ryšius. Centras padėjo susidraugauti ir 4 Lietuvos ir Sakartvelo savivaldybėms (pasirašytos tarptautinės bendradarbiavimo sutartys) – Lazdijai ir Ambrolauris, Telšiai ir Mestija, Molėtai ir Čkhorotsku, Šakiai ir Dušetis yra susigiminiavę rajonai. Šiame procese aktyvų vaidmenį suvaidino ir centro studentai, kilę iš tų rajonų. Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentų kartvelų edukacinių programų Lietuvoje metu įvairios Lietuvos savivaldybės geranoriškai prisidėjo prie galimybių plačiau susipažinti su Lietuva, jos regionais. Studentai kartvelai dalyvavo su savo parengtomis lietuviškų ir kartveliškų dainų ir šokių programomis Lazdijų ir Telšių festivaliuose ir šventėse, buvę šių savivaldybių merai ir darbuotojai (ačiū Artūrui Margeliui ir Zenonui Sabaliauskui, Petrui Kuizinui ir Dianai Bomblauskienei) suteikė jiems nemokamas nakvynes, organizavo įvairias edukacines veiklas, leidusias geriau pažinti Dzūkijos ir Žemaitijos regionus.

Centro studentai dainuoja lietuvišką dainą Lazdijuose vykusios šventės „Pasienio fiesta“ metu. 2016 m.

Prieš pora metų kartvelams studentams Veisiejuose buvo organizuota unikali grybavimo edukacinė programa miške (ačiū direktorei Laimutei Vaitiekūnienei, mokytojoms Danguolei Sušinskienei ir Laimai Varnelienei, visam Technologijos mokyklos kolektyvui). Per įvairiais metais vykusias edukacines programas Lietuvoje mūsų studentus kartvelus priėmė ir pažintines ekskursijas organizavo Palangos (meras Šarūnas Vaitkus), Šakių (meras Edgaras Pilypaitis), Biržų (buvusi vicemerė Irutė Varzienė), Trakų (merė Edita Rudelienė ir buvęs Trakų seniūnas, dabar Seimo narys Kęstutis Vilkauskas) savivaldybės, Seirijų (Lazdijų rajonas) seniūnė Rita Matusevičiūtė-Bražinskienė. Studentams tai buvo ir kita svarbi patirtis – jie patyrė, kokie paprasti ir draugiški gali būti savivaldybių vadovai, kaip jie bendrauja su žmonėmis, kad Lietuva ne mažiau svetinga šalis.

Centro studentai Irakli Čkhvimiani ir Irakli Dudauri Trakuose. 2018 m.

Kokias perspektyvas turi kartvelai studentai, bestudijuojantys lietuvių kalbą?

Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras – pirmasis per visą Lietuvos ir Užkaukazės šalių istoriją. Šiuo metu lietuvių kalbos mokosi apie 50 studentų iš 5 Tbilisio aukštųjų mokyklų. Mokslas yra nemokamas. Sakartvelui integruojantis į Europos Sąjungą, lietuvių kalbos, kaip oficialios ES kalbos, studijos studentams gali atverti platesnes mokslo ir karjeros galimybes. Labai dėkingi Lietuvos Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Švietimo mainų paramos fondui, su centru glaudžiai bendradarbiaujančioms Lietuvos aukštosioms ir kitoms mokykloms (VU, VDU, KU, VGTU, KTU, Vilniaus ir Kauno kolegijoms, Vilniaus verslo kolegijai, Veisiejų technologijos mokyklai), už sudarytas puikias galimybes studentams, jau pramokusiems lietuvių kalbos Lituanistikos centre Tbilisyje, gilinti lietuvių kalbos praktinius įgūdžius pagal įvairius projektus Lietuvoje. Studentai vyksta į mėnesio trukmės lietuvių kalbos vasaros ir žiemos kursus VU, VDU, KU, renkasi vieno semestro lietuvių kalbos studijas VU ir VDU, dalyvauja edukacinėse stovyklose ir įvairiose edukacinėse programose Lietuvoje.

Centro studentų šokių grupė, tarptautinio folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai“ dalyvė, kartu su folkloro ansambliu iš Rustavio prie Kauno pilies. 2018 m.

Tokiu būdu stiprėja ir jų lietuvių kalbos įgūdžiai, jie susipažįsta iš arčiau su Lietuva, jos kultūra, papročiais, tradicijomis, įgyja daugiau draugų lietuvių. Studentai, pasiekę lietuvių kalbos vartojimo B2 lygį, gali rinktis nemokamas magistrantūros studijas Lietuvoje, gauti valstybinę Lietuvos stipendiją. Tokių studentų, išmokusių lietuvių kalbą B2 lygiu ir pasirinkusių magistrantūros studijas Lietuvoje, iš viso 19. Pats pirmasis centro studentas, išmokęs lietuvių kalbą ir baigęs magistrantūros studijas Lietuvoje, – Giorgi Kobakhidze. Jis ne tik kad sėkmingai dirba šiuo metu Sakartvelo ambasadoje Vilniuje, bet ir studijuoja VDU doktorantūroje, dėsto kartvelų kalbą VU ir VDU.

Buvęs centro studentas Giorgi Kobakhidze (dešinėje) kartu su kolegomis studentais Giorgi Loladze ir Lorena Šamatava Vilniaus senamiestyje. 2014 m.

Baigę magistrantūros studijas, dauguma studentų grįžo į Sakartvelą ir sėkmingai dirba pagal savo specialybę. Lietuva taip reikšmingai prisideda prie Sakartvelo modernizacijos ir europinės integracijos procesų. Nepamirškime, kad ši šalis turėjo karą su Rusija, kad jos dvi teritorijos (Abchazija ir Pietų Osetija) lig šiol yra okupuotos, kad čia daug karo pabėgėlių, kad toliau išlieka gana sudėtinga ekonominė situacija. Be šių programų minėti studentai nebūtų galėję įgyti tinkamo išsilavinimo ir nežinia kaip būtų pasisukę jų gyvenimo keliai. Praeitais metais 2 centro studentai – Irakli Dudauri ir Sophio Tabatadze – dalyvavo Europos Sąjungos Socialinio fondo sėkmės istorijų konkurse „Žingsniai“ Jų istorija, kaip lietuvių kalba padėjo jiems surasti savo gyvenimo ir profesinės veiklos kelią, buvo įvertinta – jie nugalėjo konkurse, užėmė 1 vietą.

Centro studentai Irakli Dudauri ir Sophio Tabatadze – ES Socialinio fondo sėkmės istorijų konkurso „Žingsniai“ nugalėtojai. 2020 m. (Nuotrauka iš asmeninio Irakli Dudauri ir Sophio Tabatadze archyvo)

Kai kurie studentai jau užsiima vertimais. 2021 metų pavasarį Lietuvoje turėtų pasirodyti jaunųjų Sakartvelo poetų rinktinė lietuvių ir kartvelų kalbomis. Malonu pažymėti, kad 9 kartvelų poetų eilių pažodinius vertimus į lietuvių kalbą atliko esami ir buvę Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai. Už lietuvių kalbos gerą mokymąsi ir lietuvių kultūros sklaidą Sakartvele apie 15 centro studentų yra apdovanoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrų Padėkos raštais. Na, o svarbiausia – visi centro studentai myli mūsų šalį, jie yra Lietuvos patriotai, draugiškų ryšių tarp Lietuvos ir Sakartvelo stiprintojai.

Centro studentai Europos dienos šventėje Tbilisyje šalia Lietuvos ambasados stendo. 2017 m.

Koks centro ryšys su Sakartvele gyvenančiais lietuviais ar lietuvių bendruomene?

Lietuvių kalbos ir kultūros centras palaiko labai draugiškus ryšius su Sakartvelo lietuvių bendruomene, kuri, tiesa, yra nedidelė. Į centro organizuojamus lietuviškus renginius visada bendruomenės nariai įsitraukia – ar tai būtų teminiai vakarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, lietuviškos šventės, ar centro organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos, seminarai. Lietuvaičiai ateina į centrą ir lietuviškos grožinės literatūros pasiskolinti, ir su studentais pabendrauti. Su bendruomenės pirmininke Dalia Baltrūnaite sugalvojame įvairių bendrų renginių. Ypač šilti santykiai susiklostė su Tbilisio sekmadieninės lituanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lidija Giorgobiani, kuri yra nuolatinė centro renginių viešnia ir dalyvė. Visada jaučiame geranorišką ir reikiamą pagalbą iš Lietuvos ambasados Sakartvele. Kartu su Lietuvos ambasada planuojame organizuoti birželio mėnesį įspūdingas Jonines, tikimės, kad lig tol pandemija bus aprimusi.

Kauno folkloro ansamblio „Žaisa“ viešnagė Lietuvių kalbos ir kultūros centre. 2019 m.

Kokios pagalbos sulaukiate iš Lietuvos ir kokios galbūt pasigendate, tolimame krašte puoselėdami lietuvių kalbą.

Visapusišką pagalbą teikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus darbuotojai visada teikia reikiamas konsultacijas, patarimus, padeda, kai reikia. Esame už tai jiems labai dėkingi. Mes aktyviai dalyvaujame ministerijos organizuojamuose baltistikos projektuose. Jau minėjau, kad labai svarbūs trumpalaikiai Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų vizitai į centrą, jų skaitomos paskaitos studentams kartvelams leidžia įvairinti edukacinį procesą.

Vidas Kavaliauskas su LEU kolegėmis docentėmis Jurga Trimonyte-Bikeliene (kairėje pusėje) ir Ona Petrėniene (dešinėje pusėje) Ananuryje. 2017 m.

Lietuvių kalbos ir kultūros centras aprūpintas reikiama šiuolaikine technika, lietuviška atributika, moksline ir metodine literatūra, yra modernus. Centrui įvairios medžiagos (albumų, knygų, DVD, CD, suvenyrų) atsiuntė arba perdavė Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto, kultūros, susisiekimo, socialinės apsaugos, žemės ūkio ir užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Enciklopedijų leidybos institutas, Valstybinis turizmo departamentas, įvairūs muziejai (Lietuvos nacionalinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Zanavykų muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus ir kt.), keliolika Lietuvos savivaldybių, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų, leidyklos „Tyto Alba“, „Vaga“, „Algarvė“ ir kt. Lazdijų savivaldybė padovanojo mums 2 tautinius dzūkiškus kostiumus. Prieš keletą metų centre viešėjusi ir paskaitas skaičiusi VDU dėstytoja Jurgita Macijauskaitė-Bonda kartu su studentais iš šiaudų, atsivežtų iš Lietuvos, sukūrė įspūdingą lietuvišką sodą, inkrustuotą gintaro gabaliukais. Jis puošia pagrindinę centro auditoriją.

VDU dėstytoja Jurgita Macijauskaitė-Bonda (stovi 4 iš kairės) kartu su centro studentais prie ką tik pakabinto lietuviško sodo Lituanistikos centre Tbilisyje. 2018 m.

2019 m. Jolanta Preidienė (Vilniaus kolegija) studentams vedė praktinį lietuviškų karpinių seminarą. Padarytus įvairių figūrų ir ornamentų karpinius naudojame švenčių ir paskaitų metu. Kiekvienais metais centrui kalėdinių dovanų (lietuviškų kūčiukų, kisieliaus, aguonų, kalėdaičių) atsiunčia VDU Užsienio kalbų instituto direktorė Teresė Ringailienė. 2021 metais centrui nešiojamąjį kompiuterį padovanojo Vilniaus verslo kolegija – dėkojame kolegijos direktorei Jolantai Skirgailei. Daug lietuviškų dovanų gavę esame iš atskirų žmonių, mūsų centro draugų – labai ačiū visiems, prisidėjusiems ir toliau prisidedantiems prie Lituanistikos centro aprūpinimo ir puoselėjimo.

Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai Vilniaus verslo kolegijoje (viduryje – kolegijos direktorė Jolanta Skirgailė). 2019 m.

Vasario 16-ąją prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Kokiais renginiais prisidės centras Sakartvele?

Tradicinė mūsų centro veikla – viktorina studentams apie Lietuvą ir lietuvių kalbą. Ji kasmet vyksta, minint Lietuvių kalbos dienas. Šiais metais ji buvo nuotoliniu būdu organizuota. Taip pat centras dalyvavo vasario 20 dieną vykusioje labai gražioje virtualioje šventėje „Tegul skamba mūsų dainos po šalis plačiausias“, kurią organizavo JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba kartu su partneriais iš Lietuvos, Belgijos ir Norvegijos. Jos metu centro studentai atliko dainą „Oi neverk, matušėle“.

Kaip jau minėjau, studentai kartvelai, mokydamiesi lietuviškų dainų, jas dainuodami, kartu mokosi ir taisyklingos lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo, įvairėja jų morfologinės ir sintaksinės konstrukcijos, plečiasi jų vartojama leksika. Mes mokomės lietuvių kalbos ir švenčiame Lietuvių kalbą kasdien. Studentams visada sakau: nepamirškite, kad kalbos mokytis reikia kiekvieną dieną, nors po 5 ar 10 minučių, – taip, kaip sako pagrindinio mūsų naudojamo vadovėlio pavadinimas „Nė dienos be lietuvių kalbos“.

Su dovana iš Veisiejų – lietuviška duona – Vidas Kavaliauskas su savo studentais Irakli Dudauri (kairėje pusėje) ir Daviti Leškašeli (dešinėje pusėje). 2019 m.