Antroji PSO ataskaita apie kelių eismo saugą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2013 m. kovo 14 d. išleido antrąją pasaulinę kelių eismo saugos ataskaitą, skirtą Saugaus eismo dekadai (angl. Global status report on road safety 2013: supporting a decade of action). Kaip rodo skelbiami duomenys, tik vienoje iš septynių šalių yra išsamūs teisės aktai, apibrėžiantys penkis pagrindinius mirčių ir sužalojimų eismo įvykiuose rizikos veiksnius: vairavimą esant neblaiviam, greičio viršijimą, saugos diržų bei motociklų ir mopedų vairuotojų šalmų nenaudojimą ir nepakankamą vaikų apsaugą. Norint sumažinti mirčių ir sužalojimų skaičių keliuose, būtina keisti atitinkamus teisės aktus. Ataskaita bus naudojama kaip pagrindas vykdyti ir vertinti Jungtinių Tautų 2011–2020 m. Saugaus eismo dekadą.

Ataskaitoje yra trys pagrindiniai skyriai: dabartinė kelių eismo saugos situacija pasaulyje, eismo saugos srities teisės aktų pažanga ir transporto politika pėsčiųjų ir dviratininkų atžvilgiu. Šis leidinys taip pat ypatingas tuo, kad jame galima rasti informacijos apie eismo saugos būklę kiekvienoje PSO šalyje narėje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras taip pat dalyvavo rengiant antrąją pasaulinę ataskaitą. Bendradarbiaudamas su įvairių institucijų atstovais, jis pateikė Pasaulio sveikatos organizacija su institucijomis suderintą informaciją apie Lietuvoje veikiančias įstaigas, galiojančius teisės aktus, strategijas, eismo įvykių statistiką ir duomenų rinkimą bei kitą informaciją.

Lietuva šioje ataskaitoje minima kaip šalis, turinti gerą mirčių eismo įvykiuose registravimo sistemą. Joje nurodoma, kad Lietuvoje yra vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu skatinanti politika, taip pat numatytas viešojo transporto vystymosi tikslas, vykdoma eismo dalyvių grupių atskyrimo politika. Lietuvoje didžiausią dalį žuvusiųjų keliuose sudaro pėstieji (36 proc.), automobilių vairuotojai (23 proc.) ir keleiviai (20 proc.). Likusią žuvusiųjų dalį sudaro dviratininkai (7 proc.), motociklų ir mopedų vairuotojai (6 proc.), sunkvežimių vairuotojai ar keleiviai (3 proc.), autobusų vairuotojai ar keleiviai (mažiau nei 1 proc.). Ataskaitoje skelbiami 2010 m. duomenys.

Tą pačią dieną pasirodė ir Europos regionui aktualus leidinys apie faktus Europoje ir 2013 m. pasaulio saugaus eismo būklės ataskaitą (angl. European facts and Global status report on road safety 2013), kurį išleido Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras. Šiame leidinyje rašoma, kad Europoje per trejus pastaruosius metus žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 25 procentais, tačiau tik pusė Europos šalių turi tinkamus eismo saugą reglamentuojančius įstatymus. Valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausių eismo dalyvių, tokių kaip pėstieji, dviratininkai bei dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių vairuotojai, apsaugai, nes šiuo metu jie sudaro 43 procentus visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.

Yra pastebimi dideli netolygumai visame Europos regione. 66 procentai mirčių tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims. Šiose šalyse mirtingumo rodiklis yra 2,4 karto didesnis nei dideles pajamas gaunančiose šalyse. Tik 33 šalyse yra išsamūs teisės aktai, nustatantys greičio apribojimus apgyvendintose teritorijose (tarp jų ir Lietuvoje). 11 šalių didžiausias leistinas greitis miestuose yra didesnis nei 50 km/h.

3 šalyse didžiausia leistina alkoholio koncentracija yra didesnė nei 0,05 g/dl, o ribinės alkoholio koncentracijos kraujyje nėra nustačiusios 2 valstybės. 29 procentuose šalių yra įteisinta mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiesiems vairuotojams, 33 procentuose – ir vairuotojams profesionalams. 

Beveik visos šalys (90 procentų Europos valstybių) turi įstatymą, reikalaujantį naudoti šalmus įvairiems eismo dalyviams, įvairių tipų keliuose ir važiuojant įvairiomis motorinėmis transporto priemonėmis. Apie efektyvų šių teisės aktų įgyvendinimą pranešė 46 procentai valstybių.

Visose Europos valstybėse yra privaloma naudoti saugos diržus. Tik trijose valstybėse nėra įteisintas visų transporto priemonių keleivių saugos diržų naudojimas. 38 procentuose valstybių šie teisės aktai yra vykdomi.

Mobiliųjų telefonų naudojimas transporto priemonėse yra ribojamas 98 procentuose Europos šalių. 96 procentuose šalių draudžiama naudoti rankose laikomus mobiliuosius telefonus. 10 procentų šalių neleidžiama kalbėtis telefonu ne tik jį laikant rankose, bet ir naudojantis laisvų rankų įranga. 37 procentai valstybių vykdo rutininį duomenų rinkimą apie naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.

Daugelis regiono šalių turi nacionalinę politiką, skatinančią vaikščioti ir/ar važiuoti dviračiu, kaip alternatyvą keliauti automobiliu. 41 viena šalis turi patvirtintą politiką, kuri remia investicijas į viešąjį transportą.

Kaip rodo statistika, kiekvienam mirusiajam kelių eismo įvykiuose tenka 23 asmenys, paguldyti į ligoninę, ir 112 žmonių, pristatytų į greitosios pagalbos skyrių. Tai lemia didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Skaičiuojama, kad apie 3 procentai visų sužeidimų kelių transporto įvykiuose baigiasi nuolatine negalia.  

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro duomenis informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Diana Mekšriūnaitė