Anestezijos slaugytojų darbo užkulisiai

Operacinio anesteziologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Diana Bislienė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirba beveik 27 metus. Karjerą pradėjo kaip pooperacinės palatos slaugytoja, vėliau dirbo anestezijos slaugytoja operacinėje, o dabar pagrindinės jos pareigos – vyresnioji slaugytoja. Ji pasakoja, kad anestezijos slaugytoja yra dešinioji gydytojo anesteziologo reanimatologo ranka ir vienas be kito nelabai gali dirbti. „Kalbant apie išskirtines situacijas galiu paminėti politraumą patyrusius pacientus, nes tuomet būna labai daug skirtingų užduočių, kurių viena anestezijos slaugytoja padaryti tiesiog nespėtų – ruošti vaistus, monitoruoti, fiksuoti duomenis ir kt. Tokiais atvejais kviečiame į pagalbą dar vieną kolegę. O būna ir tokių sudėtingų operacijų, kad gali prireikti net trijų anestezijos slaugytojų“, – atskleidžia D. Bislienė.

Kiek laiko dirbate RVUL, nuo ko pradėjote?

Iš viso šioje ligoninėje dirbu jau daugiau nei dvidešimt šešerius metus. Pabaigusi mokslus – beje, mano specialybė tuomet buvo medicinos  felčerė – ieškojau darbo greitosios pagalbos stotyje. Tačiau Vilniaus nepažinojau, o žmonės nurodė kelią į būtent šią ligoninę – tada ji dar vadinosi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligonine. Kreipiausi į ligoninės vyriausiąją slaugytoją ir pasakiau, kad nebijau sunkumų ir norėčiau atsakingo, įdomaus ir iššūkių pilno darbo. Vos po savaitės jau dirbau Operaciniame skyriuje, pooperacinėje palatoje.

Dirbdama pastebėjau, kad yra ne tik pooperacinė palata, bet ir operacinės, kuriose taip pat vyksta įdomūs dalykai. Taigi, vyresniajai slaugytojai pasakiau, kad labai noriu pamatyti operacinės darbą. Ji pasiūlė išbandyti laisvesniu laiku, kai dar nėra pacientų – jei patiks tai, ką pamatysiu, galėsiu eiti dirbti. Taip pradėjau domėtis, stebėdavau, kas vyksta operacinėje. Atėjus vasarai ėmė trūkti anestezijos slaugytojų, tad buvau paskirta dirbti tiesiai į operacinę.

Beje, dabar slaugytojos, norinčios dirbti anestezijos slaugytojomis, privalo  specializuotis ir mokytis šio darbo specifikos, o anuomet atėjau dirbti be specializacijos – skyriuje buvo organizuojamos paskaitos, kurias skaitė gydytojai, taip pat buvo laikomas egzaminas. Išlaikiau egzaminą ir taip įgijau anestezijos specializaciją jau dirbdama šiame skyriuje. Esu labai dėkinga slaugytojoms ir gydytojams, kurie mane mokė, aiškindavo klaidas, buvo labai geranoriški. Ypatingai dėkoju tuo metu skyriui vadovavusiam gydytojui anesteziologui reanimatologui Algirdui Antanui Ručinskui, kuris buvo gydytojas iš didžiosios raidės.

Žmonės daugiau ar mažiau įsivaizduoja, ką atlieka anesteziologas. O koks vaidmuo operacinėje tenka anestezijos slaugytojai?

Anestezijos slaugytoja yra dešinioji gydytojo anesteziologo reanimatologo ranka. Esame komanda ir vienas be kito nelabai galime dirbti. Gydytojas yra anesteziologinės komandos vadovas – pasako, kokių vaistų reikės, kaip bus atliekama anestezija, duoda kitus nurodymus. Slaugytoja viską paruošia. Kai gydytojo anesteziologo ir anestezijos slaugytojos komanda dažnai dirba kartu, pažįsta vienas kitą, atsiranda ryšys – kartais užtenka judesio ar žvilgsnio, kad būtų aišku, ką daryti, ko ir kiek bus leidžiama pacientui. Tai yra labai gražus šio darbo aspektas – dažniausiai jie vienas kitą pažįsta daug metų, puikiai dirba, eina kartu pietauti, kartu baigia darbą, pasidalina ne tik darbiniais reikalais, bet ir pasišneka apie asmeninį gyvenimą.

Bet  perprasti gydytojo norus ir prie jų prisitaikyti reikia laiko ir nemažai operacijų?

Reikia dirbti su tuo pačiu gydytoju ilgesnį laiką. Yra slaugytojų, dirbančių su tuo pačiu gydytoju šešerius, aštuonerius metus. Be to, susigyvena ir visa komanda – gydytojas anesteziologas, anestezijos slaugytoja, operacinės slaugytoja, slaugytojos padėjėja  – jiems nesinori, kad keistųsi komandos nariai, nes jų veiksmai yra darnūs. Čia yra mūsų antri namai, todėl atėję į darbą jie žino, kas jų laukia ir ramiai dirba.

Papasakokite plačiau, ką anestezijos slaugytoja atlieka kiekvienu operacijos etapu?

Anestezijos slaugytoja kiekvieną rytą turi patikrinti anestezijos aparatą – jis turi atitikti visus saugios anestezijos reikalavimus. Jei kažkas neveikia, ji turi informuoti apie aparatūros gedimus. Šiuo atveju anestezijos slaugytojos informuoja mane ir gydantį gydytoją, kad laikinai negalime priimti paciento, iki kol įranga veiks nepriekaištingai. Mano darbas pakviesti medicinos įrangos technikus. 

Anestezijos slaugytoja su gydytoju anesteziologu reanimatologu aptaria paciento būklę, kokia numatoma anestezija, įvertina turimų priemonių kiekį, atsižvelgdama į tai paruošia vaistus. Tuomet prasideda darbas su pacientu – anestezijos slaugytoja pasitinka pacientą prie skyriaus ribos, pasisveikina, jį identifikuoja ir kartu su slaugytojos  padėjėja atveža į operacinę. Tuomet kartu su padėjėja saugiai pozicionuoja pacientą, punktuoja periferinę veną, įveda kateterį ir prijungia lašelinę. Kartu su gydytoju anesteziologu prijungia aparatūrą, pradeda gydytojo anesteziologo nurodymu leisti vaistus.

Operacijos metu reikia stebėti įvairius paciento gyvybinius rodiklius ir juos fiksuoti anestezijos lape. Skirtingai anestezijos rūšiai reikia pasiruošti skirtingas priemones ir medikamentus, leisti įvairius vaistus, priklausomai nuo operacijos etapo ir paciento būklės. Taip pat reikia labai tiksliai užfiksuoti, kada ir kokie vaistai buvo suleisti, jų kiekį.

Pabudęs pacientas yra vežamas į pooperacinę palatą tolesniam stebėjimui. Jeigu buvo atlikta sudėtingesnė operacija arba paciento būklė reikalauja intensyvios priežiūros, pacientas perkeliamas į RITS skyrių. Anestezijos slaugytoja grįžta į operacinę: utilizuoja panaudotus švirkštus, nuima vienkartines panaudotas priemones nuo anestezijos įrangos, atlieka paviršių valymą ir dezinfekciją. Prieš atvykstant naujam pacientui, paruošiamos naujos priemonės ir  vaistai. Taigi, tuos pačius veiksmus ji kasdien pakartoja 3–5 kartus, priklausomai nuo operacijų skaičiaus. O darbo dienai baigiantis sutvarko savo darbo vietą, jei reikia, papildo dienos sąnaudų atsargas.

Kiek tenka tiesiogiai bendrauti su pacientu, gal tenka juos raminti?

Tiesiogiai su pacientu bendraujame nedaug – pasisveikiname, paklausiame apie savijautą, kartais pajuokaujame, jei reikia šiek tiek nuimti įtampą. Taip pat, trumpai paaiškiname savo veiksmus ir jų tikslą pacientui, kad žinotų, kas su juo vyksta ir jaustųsi ramiau. Pažadinę vėl klausiame, ar viskas gerai, ar nesunku kvėpuoti, neskauda. Dažniausiai pacientai to neprisimena. Jei pacientui yra daroma regioninė nejautra, pabendraujame daugiau – pacientas nemiega, tad dažniau paklausiame kaip jaučiasi, ar patogu, ar gerai viskas, neskauda. Būna, pacientai į operacinę atvežami su ašaromis, tada stengiamės juos nuraminti, paguosti.

Kokių ekstremalių situacijų gali būti, su kuriomis teko susidurti operacinėje?

Labai sunku įvertinti, kas yra ta ekstremali situacija. Galbūt galiu paminėti politraumą patyrusius pacientus, nes tuomet būna labai daug skirtingų užduočių, kurių viena anestezijos slaugytoja padaryti tiesiog nespėtų – rūpintis vaistais, monitoruoti, fiksuoti duomenis ir kt. Tokiais atvejais kviečiame į pagalbą dar vieną kolegę – tada viena anestezijos slaugytoja dirba su anesteziologu ir vykdo jo nurodymus, o kita fiksuoja informaciją, kas kokiu metu įvyko. Kartais tikrai neužtenka dviejų rankų, o būna ir tokių sudėtingų operacijų, kad gali prireikti net trijų anestezijos slaugytojų.

Kalbate apie skubias operacijas. Ar dirbate ir su planiniais, ir su ekstriniais pacientais?

Taip, esu dirbusi visur – ir pooperacinėje palatoje, ir prie planinių operacijų, ir budėjimuose skubiems pacientams skirtose operacinėse. Darbas su ekstriniais įdomus tuo, kad tenka matyti tokių įvykių, kokių kitur turbūt nepamatyčiau, nes į planinę operaciją neatveš paciento su šautine ar durtine žaizda, sutraiškyta ranka ar koja, nutrauktomis galūnėmis, žmonių po sunkių automobilio avarijų. 

Vienas įsimintiniausių atvejų – žirgo sužalotos merginos operacija. Dirbo kelios komandos, papildomai atvažiavo Žalgirio klinikos specialistai. Vienu metu buvo atliktos kelios operacijos. Visi gelbėjome tą merginą ir išgelbėjome. Po to apie pacientę teko skaityti spaudoje – kad po operacijos  ji neatsisakė savo mėgstamos veiklos ir toliau dirbo su žirgais. Smagu buvo tai sužinoti. Bet viską prisiminti sunku, o turbūt ir nebūtina.

Atrodo, anestezijos slaugytojos darbe reikia labai daug koncentracijos, greitos reakcijos. Kokias dar savybes galėtumėte išskirti?

Reikia išlaikyti šaltus nervus – mes nesame robotai, irgi jaučiame stresą, tačiau jeigu pradėtume nesivaldyti, negalėtume padėti pacientui. Bet iš tikrųjų mes dažniausiai taip susikoncentruojame, kad pamirštame savo poreikius – ar valgėme, ar nuėjome į tualetą. Dirbame tol, kol pacientui reikia. Ir tik tada, kai viskas baigiasi, būna, prisimename, kad šiandien dar nebuvome nuėję pavalgyti.

Streso medicinos srityje netrūksta. Kaip jūs įveikiate stresą?

Turbūt kiekvienas turim savo būdą, hobį. Aš mėgstu eiti pasivaikščioti, labiausiai nusiraminu gamtoje. Turiu sodybą, į kurią dažnai nuvažiuoju pailsėti , pasikrauti geros energijos. Namie turiu augintinių, kurie pasitinka po darbo ir pasidalina gera energija. Kolegės lanko šokius, eina į sporto salę.

Ar visos slaugytojos galėtų būti anestezijos slaugytojomis?

Manau, kad ne. Kaip sakydavo buvęs vedėjas A. A. Ručinskas – ne kiekvienam duota dirbti operacinėje. Ir, manau, žmogus pats tą labai greitai pajaučia. Pavyzdžiui, man niekada nebuvo baisu dirbti operacinėje, nesidarė silpna. Šis darbas nuo pat pradžių buvo įdomus, ir būtent tai mane stūmė į priekį. Jei ko nemokėjau – mokiausi, nes patirtis ateina dirbant. Manau, net ir dabar gali būti situacijų, kai aš kažko nežinosiu, visko gali gyvenime būti. Bet tai bus dar viena pamoka ir ateityje jau mokėsiu panašioje situacijoje elgtis.

Dabar daugiausiai dirbate administracinį darbą. Papasakokite, kokias užduotis jis apima?

Turiu aprūpinti visą operacinį bloką medicinos priemonėmis, medikamentais ir užtikrinti, kad visa anestezijos įranga veiktų. Natūralu, kad įranga genda, todėl reikia rūpintis, kad ji būtų greitai pataisyta. Taip pat prisidedu prie įrangos atnaujinimo. Todėl turiu nuolat domėtis naujovėmis, tiek prietaisų, tiek naujų rinkoje atsiradusių vaistų.

Man pavaldūs 60 darbuotojų, todėl tenka nuolat su jais bendrauti ir spręsti kasdienius klausimus, išklausyti, aptarti operacijas ir kt. Kartu su kolegomis planuoju metinę skyriaus veiklą, atsižvelgdama į žmogiškuosius resursus. Planuoju darbuotojų atostogas, sudarau darbo grafikus. Užtikrinu sklandų skyriaus darbą personalo ligos atveju, tobulinimosi laikotarpiu. Bendradarbiauju su buhalterijos skyriumi, dėl įrangos gedimų bendrauju su Medicinos technikos priežiūros skyriumi, dėl medicinos priemonių ir vaistų užsakymų bendradarbiauju su Vaistine.

Taip pat viena iš mano pareigų – išduoti narkotinius vaistinius preparatus. Tai didžiulė atsakomybė. Rūpinuosi  darbuotojų profilaktiniais sveikatos pasitikrinimais. Taip pat turiu budėjimus, nes vyresniosios slaugytojos darbas yra administracinis, o operacinė  iki šiol yra mano pašaukimas. Man ten gera, patinka.

Kas paskatino tapti vyresniąja slaugytoja?

Dirbti vyresniąja nesvajojau, bet man du kartus pasiūlė šią poziciją. Susimąsčiau. Buvau šiek tiek „pasimatavusi“ darbą pavaduodama anksčiau dirbusias vyresniąsias slaugytojas. Turbūt nugalėjo smalsumas, ar man pavyks, ar sugebėsiu suvaldyti visus procesus, atsakomybes – tai juk didžiulis operacinis blokas, sudėtingas mechanizmas, kuris turi veikti puikiai, viskas turi būti padaryta laiku. Tai buvo iššūkis sau.

Bet pasakiau sau, kad ateinu laikinai – metams. Laikinai išbuvau dvejus metus, tada vyko konkursas šiai pozicijai užimti. Sudalyvavau jame ir laimėjau. Nuo to laiko praėjo jau aštuoneri metai. Pirmieji metai buvo labai sunkūs, labai daug įtampos, supratau, kiek daug nežinau, nemoku, nesuprantu. Paskui viskas ėmė dėliotis į „stalčiukus“, maždaug po metų jau pradėjau suprasti, kaip viskas turi veikti. Dabar galiu patvirtinti, kad į sau iškeltą klausimą, ar sugebėsiu, jau atsakiau – taip.

Dirbate jau tikrai daug metų, kaip pasikeitė anestezija per tuos kelis dešimtmečius?

Visų pirma, anestezija tapo žymiai saugesnė lyginant su ankstesniais laikais – turime daugiau monitoravimo prietaisų, medikamentų pasirinkimo. Dabar turime labai daug vienkartinių priemonių, todėl darbas lengvėja, tempas auga. Medikamentų ir medicinos priemonių laikymas visose operacinėse ir pooperacinėje palatoje yra standartizuotas.

Skyriuje yra taikomas intraveninių vaistų žymėjimas pagal tarptautinius medikamentų ir švirkštų žymėjimo standartus. Kai kurių darbų atlikti nebereikia, nes juos atlieka pagalbiniai darbuotojai. Anksčiau apskritai buvo didelis priemonių trūkumas, trūko net pirštinių. Niekada niekam nelinkėčiau grįžti į tuos laikus.

Ką patartumėt jauniems žmonėms, kurie galvoja apie anestezijos slaugytojos profesiją?

Apibendrinant, slauga yra pašaukimas – čia žmonėms prieš operacijas skauda, jie blogai jaučiasi, todėl reikia būti empatišku. Jeigu nejauti empatijos kitam žmogui, nereikėtų rinktis šios profesijos. Bet jeigu nori padėti, esi geranoriškas, tai tikrai siūlau studijuoti slaugą. Specializaciją paprastai studentai pasirenka per praktiką – išbando, kas jiems labiau patinka. Bet visur reikia kantrybės, atjautos, tolerantiškumo ir didžiulės atsakomybės už savo veiksmus.

Dalia Smagurauskaitė, Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė