Ambicingoje LNOBT atsinaujinimo vizijoje – jautrus santykis su miestu

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) jau ateinantį sezoną pasitiks radikaliais pokyčiais. Fundamentalaus atnaujinimo, kuris leistų kompleksiškai spręsti įsisenėjusias pastato eksploatavimo problemas, rūmai nebuvo sulaukę per beveik 50 savo veiklos metų. Teatrui tai – neabejotinai džiugus įvykis, kita vertus, kaip pripažino LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, tokios svarbos ir masto projektas įstaigos komandai pažers nemažai iššūkių.

Deramo dėmesio skirta tik salei

Neries krantinę ženklinantis vėlyvojo modernizmo stilistikos LNOBT pastatas tapo neatsiejamu sostinės urbanistinio veido bruožu. Architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektuoti teatro rūmai pradėti statyti dar 1968 m., o duris atvėrė 1974-aisiais.

Tačiau iki pat šių dienų, išskyrus žiūrovų salės atnaujinimą bei scenos modernizaciją, taip pat prieš keliolika metų keistus fasado langus, kuriems galiausiai nepavyko išlaikyti kokybės egzamino, teatre būta tik fragmentiškų, dažniausiai kosmetinių patvarkymų ar, vaizdžiai tariant, palopymų.

„Šiandien turime beveik pilnai suremontuotą pagrindinę sceną – tai yra didžiausias kada nors teatre įgyvendintas projektas. Jo metu buvo keičiama ir viršutinė, ir apatinė mašinerija, elektros instaliacija, modernizuotos galerijos bei kita. Nors darbų dar liko, galima sakyti, jog iš esmės pagrindiniai funkciniai dalykai scenoje yra atnaujinti ir šiandien atliepia geriausių pasaulio scenų galimybes. Be to, pagrindinėje salėje  pakeistos ne tik kėdės, bet ir grindų danga – šis sprendimas leido akustiškai sustiprėti. Šios teatro dalies modernizaciją užbaigsime orkestro ložės rekonstrukcija, kuri leis pagerinti ne tik akustinius, bet ir ergonominius parametrus“, – pasakojo J. Sakalauskas.

Tuo metu kitais aspektais, LNOBT vadovo žodžiais, teatro pastatas taip ir liko 1974 m. ar net žemesnėje pozicijoje su visa tiek moraliai, tiek technologiškai nusidėvėjusio ūkio našta, pradedant perpučiamomis sienomis, varvančiu stogu – termovizinėse nuotraukose statinys spindi tarsi saulė – ir baigiant nuolat streikuojančiomis inžinerinėmis komunikacijomis, kurios dar pamena gūdžius sovietmečio laikus.

Leis gyventi taupiau ir patogiau

„Be abejonės, kompleksinės renovacijos ir energetinio efektyvumo gerinimo projektas  šiandien mums kaip niekad aktualus. Įgyvendindami darbus siekiame, kad teatras maksimaliai atitiktų šiuolaikiškai sutvarkyto pastato parametrus  – tai ne tik leis gyventi žymiai taupiau, bet ir sukurti geresnes sąlygas tiek žiūrovams, tiek mūsų darbuotojams“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Skaičiuojama, kad modernizacijos projektas, po kurio energetinio efektyvumo kartelė nuo dabartinės F šoktelės iki C klasės, įstaigai leis sutaupyti mažiausiai 45 proc. šilumos energijos.

Įgyvendinamas projektas įspūdingas jau vien savo apimtimi – LNOBT plotas siekia apie 20 tūkst. kv. m. Pastato atnaujinimo metu planuojama apšiltinti ne tik išorės sienas, perdangas, bet ir grindis ant grunto, pakeisti langus, švieslangius, taip pat stiklinį fasadą, apšiltinti sutapdintą stogą pakeičiant jo dangą, modernizuoti šildymo, karšto vandens, mechanines vėdinimo sistemas bei įgyvendinti kitus darbus.

Praėjusiais metais į Kultūros vertybių registrą įtraukto teatro sprendiniai nemenku iššūkiu tapo ir projektuotojams – užsibrėžtų energetinių parametrų teks siekti fasadines sienas šiltinant ne, kaip įprasta, iš išorės, o iš vidaus.

Priestato idėjos atsisakyta

Pašnekovo teigimu, šiandien galutinai apsispręsta ir dėl teatro plėtros planų: siekiant išsaugoti tiek paties statinio architektūros, tiek urbanistinio peizažo autentiką, ketinimų statyti priestatą galiausiai atsisakyta.

„Kitas ateityje laukiantis etapas – kapitalinis vidaus remontas bus susijęs būtent su teatro erdvių  funkcionalumu. Ankstesnę koncepciją pakeitėme iš esmės, vietoje plėtimosi į išorę modelio rinkdamiesi funkcijų peržiūrėjimą ir erdvių transformacijas jau esančiame pastate. Taigi, užuot rinkęsi priestatą, šią vietą nusprendėme palikti viešiesiems poreikiams, sykiu išsaugodami autentišką rūmų tūrį bei užstatymą. Toks teatro potencialas ir galimybė neapstatyti jo kitais pastatais, kaip dažnai matome kitur pasaulyje, neabejotinai yra didžiulis privalumas“, – kalbėjo LNOBT vadovas.

Galimybių studijoje jau išgryninti vidaus transformacijos variantai aprėpia tiek šiuo metu labai trūkstamos pagrindinės repeticijų salės, tiek kitų papildomų didesnių ar mažesnių erdvių atsiradimą bei funkcines esamų patalpų korekcijas. Visi darbai būtų įgyvendinami etapais nestabdant teatro veiklos, tačiau taip pat kompleksiškai.

Neatsiejama valstybės prestižo dalis

„Tokie pokyčiai labai svarbūs tiek gerinant sąlygas darbuotojams, tiek reprezentacijos prasme. Nes tai yra nacionalinis teatras, kuriame dirba ne tik geriausi Lietuvos, bet ir užsienio menininkai. Tad mūsų šalies reprezentacija tam tikra prasme tampa net ir tarnybinės bei repeticijų patalpos“, – sako pašnekovas.

Žvelgiant dar toliau į ateitį, neišvengiamai teks spręsti ir teatro prieigų klausimą – apie tai sutartinai kalba ir architektai, ir urbanistai. 

„Nors ir teatro, ir savivaldybės iniciatyva buvo imtasi tam tikrų aplinkotvarkos darbų, ši erdvė prašosi iš esmės kitokios funkcinės kokybės. Šiandien Vilniaus centre turime urbanistinę dykrą, tarsi atskirtą nuo miesto dalį, pro kurią nepraeina žmonės, – kalbėjo J. Sakalauskas. – Aplinkinės erdvės turi būti išplėstos mūsų žiūrovams, miestiečiams, Vilniaus svečiams bei sutvarkytos taip, kad būtų gyvybingos ne tik teatre vykstančių renginių metu.“

LNOBT prieigų tvarkyba neatsiejama ir nuo reprezentacinio aspekto: „Šiuo atveju kalbu apie aplinkinių erdvių sutvarkymą medžiagiškumo prasme. Tai, ką matome šiandien, yra daugiau nei ekonominis variantas. Tuo metu visame pasaulyje operos teatrai yra labai svarbi ašis – būdami prabangos, kokybės, elitiškumo ženklu, jie kartu reprezentuoja ir savo miestą bei šalį. Plačiąja prasme tokie objektai yra valstybės prestižo dalis. Tačiau pas mus šio suvokimo neretai trūksta“, – pripažino teatro vadovas.

Gastrolių gausa – unikali galimybė publikai

Pamažu įsibėgėjančia pastato renovacija LNOBT tik pradeda savo ambicingų pokyčių kelionę. Beveik 18 mėnesių truksiantis projektas neabejotinai pakoreguos įprastą įstaigos darbo rutiną. Teatre dirba per 600 žmonių, 100 kviestinių kūrėjų, per metus publikai pasiūloma bemaž 200 renginių.

„Pastato atnaujinimas vyks etapais, todėl poreikio ilgesniam laikui perkelti kolektyvo nėra. Be abejo, tam tikram laikui reikės rasti įvairaus dydžio patalpų, laikiną repeticijų vietą netoli teatro. Juo labiau kad mūsų kūrėjams netinka bet kokios sąlygos. Kita vertus, šiuo poreikiu didžiąja dalimi pataikysime į vasaros laiką, ir tai kažkiek palengvina užduotį. Taip pat dalį darbų galėsime dirbti nuotoliu. Ko gero, didžiausias laukiantis iššūkis – suvaldyti ir tinkamai sudėlioti projektinius darbus, nes veikiančiame ir ypač tokiame specifiniame, kaip mūsų, pastate atlikti numatyto masto darbus yra labai sunku. Be mūsų pačių pagalbos, lyderystės, manau, jokia rangovų kompanija negalėtų sėkmingai įgyvendinti tokio projekto“, – įsitikinęs J. Sakalauskas.

Vadovo teigimu, netgi teatrui fiziškai užvėrus duris visi suplanuoti darbai – tiek pasiruošimas 2023–2024 m. sezonui, tiek festivalio „LNOBT Open“ bei kitų kūrybinių sumanymų įgyvendinimas nesustos.

„Ateinančiais metais mūsų laukia intensyvus gastrolių Lietuvoje ir užsienyje grafikas. Tai teatrui taip pat didelis iššūkis, tačiau sykiu ir nekasdienė galimybė pasirodyti ten, kur paprastai nenuvyktume, o publikai – pamatyti operos ir baleto spektaklius arčiau savo namų“, – sako LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas.

Parengė Lina Bieliauskaitė