Aktoriui Povilui Budriui – 60 metų

Spektaklyje „Abelaras ir Eoiza“, nuotr. autorius D. Matvejev

Jis – keistasis Jurodivas Nikolka Eimunto Nekrošiaus „Borise Godunove“. Dar anksčiau jis – Juokdarys Irenos Bučienės spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. Jis – kuklusis Ponas Landaueris Krystiano Lupos „Didvyrių aikštėje“. Jis – pro šiaudelį kvėpuojantis Polonijus Eimunto Nekrošiaus „Hamlete“. Jis – kvailelis „Trijų seserų“ brolis Andrejus. Jis Dievas ir Vagneris Nekrošiaus „Fauste“. Jis – įsimylėjęs Abelaras ir pamažu iš proto išsikraustantis Ričardas II, jis – iš jautrumo šio gyvenimo nebeišlaikantis Treplevas „Žuvėdroje“ ir debesų veidu žvelgiantis Kaulinis senis. Jis – dusyk Prosperas.

Aktorius Povilas Budrys 1962 metais rugpjūčio 12 dieną gimė Čiuluose, Molėtų rajone. Šiandien aktorius mini 60-ies metų jubiliejų. Savo profesinį kelią pradėjo Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, kur tuo metu vyriausiuoju režisieriumi dirbo P. Budrio kurso vadovas Jonas Vaitkus. Čia Povilas ne tik sukūrė svarbius vaidmenis, bet ir įgijo tą profesinę patirtį, kuri ryškiu punktyru nužymėjo jo kaip aktoriaus kūrybinę kryptį. Saulius „Kinge“, Scipijonas „Kaliguloje“ ar Naujokas „Literatūros pamokose“ – visur jis grynas aktorinis žaismas. Nuo 1984 m. Povilas Budrys tapo Valstybinio Jaunimo teatro aktoriumi, kur jo kūrybinis potencialas skleidėsi Algirdo Latėno bei kitų režisierių rankose. Čia prasidėjo kūrybinė pažintis su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi. Čia prasidėjo „Nosis“, tęsėsi su „Trimis seserimis“, „Makbetu“, „Hamletu“, „Otelu“, „Faustu“ ir kitais. Šiuo metu prasidėjo ir režisūriniai paties Povilo Budrio bandymai – spektakliai „Leopardo valanda“ bei „Arčiau negu toli“.

Spektakliai keitė spektaklius, personažai – personažus. Štai prieš dešimtmetį teatrologė Rūta Oginskaitė aprašė Povilo Budrio kasdienybę teatre: „Per sceną skrieja įstabi sero Lanceloto ir karalienės Gineverės pora. Fojė į savo parapijiečius kreipiasi pastorius Markus, ieškantis supratimo. Teatro arenoje – negyvenamoje saloje – naujas vizijas kuria savo šaliai nereikalingas Prosperas. Įsiteikti stengiasi Danijos karalystės šliužas – Polonijus, Ofelijos tėvas. Tai aktoriaus Povilo Budrio vaidmenys, keičiantys vienas kitą pasiutusiu ritmu. Aną savaitę – po dvi repeticijas per dieną: rytą seras Lancelotas Nacionaliniame dramos teatre, popiet – Prosperas Teatro arenoje. Kitą rytą – Prosperas, popiet – „Hamleto“ repeticija ir vaidinimas su Eimunto Nekrošiaus „Meno fortu“.“ Ir tai tik dalis Povilo vaidmenų, tai tik savaitė iš jo gyvenimo, o kur dar likę spektakliai, dar tik ateinantys personažai, dar tik užgimsiantys vaidmenys?

Nuo 2017 m. Povilas Budrys – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Kalbėdama apie vieną aktoriaus vaidmenį teatrologė Daiva Šabasevičienė apibendrino visą Povilo Budrio požiūrį į savo profesiją: „Povilą Budrį galima pavadinti teatro misionieriumi. Ne vienas režisierius patiki jam ypatingus vaidmenis. Spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“ jis yra ne tik Autorius, užduodantis toną visam spektakliui, bet ir atlieka Daktaro Kaco, Pono Hamilio vaidmenis. Jo žvilgsnis visada atviras žiūrovui, jam visada labai svarbi salės reakcija. Budrys visada priverčia žiūrovą suklusti, išgirsti.“

Juk ne be priežasties jis ir Markusas „Fundamentalistuose“, ir Tijūnas „Atžalyne“, Johanas „Scenose iš vedybinio gyvenimo“ arba jis pats – Povilas – spektaklyje „#beskambučio“.  Ir jis bus dar daug kas. Naujausią Povilo Budrio vaidmenį žiūrovai galės išvysti jau rugsėjo 9 d. LNDT premjeroje „Equus“.

Rimgailė Renevytė