600 milijonų eurų pacientų sveikatai: kam panaudotos lėšos?

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams  ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų. Kokioms ligoms gydyti tenka didžiausia biudžeto dalis, kaip užtikrinamas vaistų prieinamumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kokios priemonės padeda mažinti pacientų išlaidas?

Daugėja pacientų, didėja finansavimas

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius išaugo arti 20 proc. – iki beveik 1,3 mln. gyventojų. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Linos Škiudaitės, tai rodo dvi pagrindines tendencijas: didėjantį lėtinių ligų paplitimą ir valstybės pastangas užtikrinti, kad vis daugiau pacientų galėtų gauti reikalingą gydymą išleisdami mažiau asmeninių lėšų.

2024-aisiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti kas mėnesį vidutiniškai buvo skiriama po beveik 50 mln., o per metus išleista 593 mln. eurų. Per pastaruosius 10 metų šios fondo išlaidos išaugo tris kartus. 

„Tai rekordinė suma, atspindinti augantį sergamumą ir kartu reiškianti didėjantį vaistų prieinamumą pacientams, taip pat ir medicinos pažangą bei augančias išlaidas naujiems vaistams, ypač onkologinėms  ir lėtinėms ligoms gydyti, kurių į kompensavimo sistemą kasmet įtraukiama vis daugiau. Pernai kompensuojamųjų vaistų sąrašą papildė 42 naujos pozicijos, t. y. buvo įtraukta naujų vaistų arba išplėstos kai kurių vaistų skyrimo indikacijos. Visa tai reikšmingai pagerino pacientų galimybes gauti reikalingą gydymą“, – įsitikinusi VLK atstovė.

Didžiausios išlaidos – onkologiniams ir kardiologiniams vaistams

Pasak L. Škiudaitės, didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis skiriama onkologinėms ligoms gydyti – apie 250 mln. eurų per metus. Jų poreikis nuolat auga, nes medicinos pažanga leidžia kurti vis daugiau naujų vaistų, gerinančių pacientų gyvenimo kokybę ir užtikrinančių gydymo efektyvumą. Be to, šie vaistai dažniausiai yra originalūs, o tai reiškia – brangūs, nes jų  tyrimams ir gamybai reikia didelių investicijų, nėra konkurencijos. Skaičiuojama, kad 2024 metais antinavikinius vaistus Lietuvoje vartojo daugiau nei 51 tūkst. pacientų.

Didžiausias mirtingumas Lietuvoje fiksuojamas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje yra daugiau nei 900 tūkst. kardiologinėmis ligomis sergančių pacientų, taigi kompensuojamuosius kardiologinius vaistus vartoja kas antras-trečias šalies gyventojas. Paradoksalu, tačiau išlaidos šiai vaistų grupei, anot VLK specialistės, išlieka optimalios – pernai kardiologiniams vaistams kompensuoti prireikė kiek daugiau nei 81 mln. eurų. 

„Rinkoje egzistuoja seniai sukurti vaistai, kuriuos gamintojai gali tiekti mažesnėmis kainomis, taip pat yra daug generinių vaistų, kurie yra lygiavertė alternatyva brangiems originaliems medikamentams. Dėl tokios konkurencijos vaistų kainos išlieka santykinai mažesnės, – paaiškina L. Škiudaitė. – Naujų vaistų šioje srityje atsiranda rečiau, todėl bendros išlaidos, palyginti su antinavikiniais vaistais, nėra tokios didelės, nepaisant itin plataus pacientų rato.“

Auga medicinos pagalbos priemonių poreikis

Be vaistų, vis didesnė fondo dalis skiriama medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. 2024 m. kompensuojamąsias priemones naudojo apie 225 tūkst. pacientų, o joms skirta suma siekė arti 58 mln. eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius ketverius metus medicinos pagalbos priemonių poreikis išaugo beveik dvigubai.

Ši grupė apima įvairias slaugos ir medicininės priežiūros priemones, tokias kaip sauskelnės, enterinio maitinimo priemonės, gliukozės matavimo sistemos, žaizdų priežiūros produktai ir kt. Daugiausia fondo lėšų skiriama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu – jiems kompensuojamos insulino pompos, jutikliai, juostelės bei kitos būtinos priemonės. „Pavyzdžiui, vieno paciento nuolatinei gliukozės kiekio stebėjimo sistemai kompensuoti per tris mėnesius gali prireikti maždaug 400 eurų, todėl tokių priemonių įtraukimas į kompensavimo sistemą reikšmingai prisideda prie pacientų išlaidų mažinimo“, – teigia L. Škiudaitė.

Pasak jos, ypač sparčiai auga slaugos priemonių poreikis – vis daugiau pacientų naudoja kompensuojamąsias sauskelnes, kateterius ir kitus reikmenis,  pagerinančius  žmonių gyvenimo kokybę. Dauguma šių pacientų serga lėtinėmis ligomis arba yra vyresnio amžiaus, todėl jiems slaugos priemonės yra būtinos.

Kaip mažinamos vaistų priemokos pacientams?

Be Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų vaistams kompensuoti, dar 35 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už vaistus padengti. 

Anot VLK atstovės, kompensuojant vaistus jau penktus metus ypatingas dėmesys skiriamas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Vyresniems nei 75 metų žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims su negalia ir senatvės pensijos sulaukusiems gyventojams taikoma visiško priemokų dengimo sistema, leidžianti gauti kompensuojamuosius vaistus be papildomų išlaidų. Tam 2024 m. buvo skirta 31,5 mln. eurų, palyginti 2023 m. – arti 24 mln. eurų. 

Be to, siekiant skatinti racionalų vaistų vartojimą, papildomi 3,6 mln. eurų pernai buvo skirti tų pacientų priemokoms padengti, kurie vaistinėse rinkosi vaistus su mažiausia priemoka ir kaupė nustatytos sumos priemokų krepšelį. 

„Ši, nuo 2023 m. liepos įvesta, lengvata, yra viena iš svarbiausių paciento išlaidas vaistų priemokoms mažinančių priemonių. Ji leidžia pacientams gauti kompensuojamuosius vaistus su mažesne arba net nulinėmis priemokomis ir skatina racionalesnius vaistų pasirinkimus – daugiau žmonių vaistinėse renkasi pigesnes alternatyvas – pavyzdžiui, generinius vaistus“, – teigia L. Škiudaitė.