Vitalijus Gailius: reikia pasižiūrėti, kas vyksta regionuose, o ne pliurpti iš aukštų tribūnų

Liepos 6 dieną Joniškyje ūžė miesto šventė „Laikas mylėti“. Joje tarp joniškiečių sukosi svečiai, atvykę iš Latvijos, Moldovos, Ukrainos, Švedijos, Ukrainos.  Sulaukta Izraelio, Moldovos ir Armėnijos ambasadorių. Šios šventės ypatumas – vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus šventė  savo dešimties metų sukaktį, tad į iškilmes atvyko nemažas būrys krepšinio žvaigždžių, tarp jų – ir Arvydas Sabonis. Tačiau šventės šurmulyje su Joniškio rajono meru Vitalijumi Gailiumi kalbėjomės apie savivaldai svarbius dalykus.
Gerbiamas mere, daugiau kaip po pusantros kadencijos darbo Seime nusprendėte išbandyti savivaldybininko duoną. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti pirmaisiais darbo meru mėnesiais?
Iššūkių išties nemažai, bet jie ir yra tam, kad paskatintų ieškoti sprendimų, pasinaudojant patirtimi, įgyta Seime, kitose centrinės valdžios įstaigose.
Be jokios abejonės, daug rūpesčių kelia rajono biudžetas, socialiniai reikalai, švietimas ir regionų politika. Susidaro nuomonė, kad neretai, nežinant, kokius sprendimus reikia priimti, ieškoma paprasčiausio kelio. Ir dažniausiai imamasi centralizacijos, įvairias savivaldos funkcijas perduodant kitoms institucijoms. Reali regionų politika tam tikras funkcijas sugrąžinant savivaldai kol kas konkrečių sprendimų nesulaukia. Kalbu apie žemės klausimus, įdarbinimo ir kitas funkcijas, kurios, mano nuomone, turėtų priklausyti savivaldai.
Manau, tai iššūkis ir Lietuvos savivaldybių asociacijai, siekiant naujo teisinio reglamentavimo, kad realiai būtų įgyvendinama regioninė politika.
Žemės klausimas keliamas ne vienus metus. Šis klausimas buvo ir Jūsų rinkimų į Seimą programoje. Kodėl vis stringa konkrečių sprendimų priėmimas?
Yra nemažai savivaldybių, kuriose žemės reforma jau užbaigta, bet Lietuvoje yra centrinė įstaiga – Nacionalinė žemės tarnyba, kuri sukurta būtent žemės reformai įgyvendinti. Šios įstaigos veikla turėtų pasibaigti kartu su užsibaigiančia žemės reforma. Tai, kad savivaldybėms, kuriose pabaigta žemės reforma, neperduodama teisė administruoti valstybine žeme, sudaro įspūdį, kad centrinė institucija  nenori visiško žemės reformos Lietuvoje užbaigimo.
Galbūt dirbdamas meru pastebite, kad Jums dirbant Seimo nariu, pritariant ar nepritariant, buvo priimti įstatymai ar jų pataisos, varžantys savivaldybių savarankiškumą, sukeliantys nelabai gerų pasekmių?
Be jokios abejonės, kad yra tokių įstatymų ar jų pataisų. Tai matau ir dabar. Konkretus pavyzdys – siūlymas įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Jei tokia pataisa bus priimta, turėsime galingų pasekmių. Manau, pateikta pataisa yra grynai populistinis žingsnis artėjant Seimo rinkimams. Daliai Seimo politikų labai vertėtų pavažinėti po regionus, pabendrauti su žmonėmis, pasižiūrėti, kas iš tikrųjų vyksta, o ne iš aukštų tribūnų pliurpti apie prasigėrusius kaimus ir nykstančius miestelius. Taip nėra, todėl taip galvojančius politikus kviečiu nusileisti ant žemės ir nediskredituoti Lietuvos.
Paminėjote, kad vienas didžiausių iššūkių yra regioninė politika. Ką, Jūsų manymu, reikėtų kuo skubiau keisti?
Pirmiausia regioninė politika turi sudaryti sąlygas savivaldos turiniui įgyvendinti. Kitaip sakant, reikalingas savivaldos teisių praplėtimas. Kai šiandien stringame biurokratiniuose labirintuose dėl to, kad nepasitikima savivalda,  visi klausimai sprendžiami kelis kartus ilgiau.
Jūsų manymu, kokie yra artimiausi uždaviniai, prie kurių sprendimo galbūt turėtų prisidėti ir Lietuvos savivaldybių asociacija?
Mes jau pradėjome spręsti savivaldybėms svarbius uždavinius. Su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi susitikome su Vyriausybės kancleriu, su Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijų atstovais ir sprendėme vandentvarkos problemas. Šiandien tai labai aštrus klausimas. Taip pat inicijavome ministerijų susitarimą, kad jos pagaliau pradės tarpusavyje kalbėtis. Ir neatsitiktų taip, kad dėl jų nesusikalbėjimo valstybė padavinėja savivaldybes į teismą, stabdo prasidėjusius vandentvarkos projektus. Savivaldybės vandentvarkos projektų finansavimas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių.
Joniškio rajonas yra pasienio su Latvija rajonas. Kokie tokios kaimynystės privalumai?
Mes turime platesnę tarptautinio bendradarbiavimo galimybę. Galime naudotis ir naudojamės bendradarbiavimo per sieną skatinimo programa. Turime galimybę dalyvauti ir dalyvaujame trišaliuose projektuose. Pasienio regionams numatyti platesni išorinio finansavimo šaltiniai. Naudodamiesi jais projektus įgyvendina rajono biudžetinės įstaigos, Joniškio turizmo informacijos centras, mokyklos. Be jokios abejonės, turime labai palankias pasikeitimo patirtimi sąlygas. Galvojame ir apie latvių kalbos mokymą.
Jūs puikiai kalbate latviškai.
Aš juk užaugau ant Lietuvos–Latvijos sienos.
Kadangi kalbamės miesto šventės metu, kuo ji Jums ypatinga, juolab kad tai pirmoji Jūsų kaip mero miesto šventė?
Miesto šventėje dalyvavau ir dalyvauju pirmiausia kaip joniškietis. Ši šventė man patinka, nes matau spindinčias joniškiečių akis, jų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą.
Šventė pavadinta „Laikas mylėti“. Ar tai reiškia, kad joniškiečiams reikia daugiau meilės?
Be jokios abejonės, mums visiems reikalinga meilė. Per šventinę savaitę matėme labai daug vienas kitam skiriamos meilės. Matėme iš miestų sugrįžusių anūkų apsuptus senelius. Matėme į namus sugrįžusius studentus, parvykusius iš užsienio aplankyti namiškių. Matėme šokančius ir dainuojančius, prie įvairių kolektyvų besijungiančius joniškiečius ir svečius. Matėme kuriančius, miesto erdves puošiančius žmones. Per šventės dienas mes matėme daug daugiau meilės. Taip jau yra, kad švenčių ar netekčių minutėmis mes būname labai vieningi. Mano noras, kad tas vieningumas neišblėstų ir kad mes visada būtume vieningi. Džiaugiuosi, kad Joniškis tampa vis vieningesnis.
Šventė dar kartą įrodo, kad labiausiai miestą puošia ne atnaujinti pastatai, ne išpuoselėtos aikštės, o žmonės.
Jūsų labai gražus poelgis – per šventę padėkoti buvusiam merui.
Taip turi būti. Gediminas Čepulis rajonui vadovavo aštuonerius metus. Jeigu mes norime tęsti jo pradėtus darbus, mes turime įvertinti jo veiklą ir jam dėkoti.
 
Kalbino Karolina Baltmiškė
Linos Šutkienės nuotr.aukoje Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius antras iš kairės.
Paskelbta "Savivaldybių žiniose"