Artimųjų pagerbimas gamtos aplinkos kaina – gal Vėlines galėtų būti mažiau taršios?

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų išvakarės yra adekvati proga kiekvienam iš mūsų stabtelėti ir susimąstyti apie tai, kad lietuviška mirusiųjų pagerbimo tradicija, nuo kurios įprastai yra neatskiriamas artimųjų kapų lankymas per Vėlines, galėtų būti mažiau tarši ir draugiškesnė aplinkai.
Pastaraisiais metais šią gražią ir prasmingą tradiciją lydi ir šiek tiek malonesnė mūsų kultūros apraiška – tai neracionalus ir nežabotas vartojimas. Tuo nesunkiai galėsime įsitikinti ir šiemet, kai kapinėse, o vėliau ir sąvartynuose, atsidurs bent 2 mln. stiklinių parafino žvakių indelių, jau neminint plastikinių žvakidžių, gėlių, vazonų, kurie galiausiai taip pat iškeliauja į sąvartynus. Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad plastikas gamtoje suyra per maždaug 500 metų, o stiklas – per 900 metų.
Dėl tokos situacijos kaltas yra ne tik mūsų pačių trumparegiškumas: tokį besaikį Vėlinių vartojimą skatina bemaž visi pamatiniai mūsų visuomenės institutai – tiek prekybininkai, tiek žiniasklaidos atstovai.
Nevyriausybinė organizacija „Lapkričio 2-osios draugija“ jau treti metai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į palyginti taršias ir aplinkai nedraugiškas mirusiųjų pagerbimo tradicijas. Šiais metais organizacija, kaip ir anksčiau, organizuoja akciją "Viena žvakė", kurios metu socialiniuose tinkluose ir per mediją Lietuvos žmonės yra skatinami saikingai pirkti kapų puošybos ir mirusiųjų pagerbimo atributus, nes beveik visa ši daiktų masė iškeliauja į šiukšlynus (didele dalimi nerūšiuotų atliekų pavidalu).
Organizacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ pirmininko Valdo Kaminsko teigimu, svarbi problema yra ta, kad valstybinės aplinkosaugos institucijos nedisponuoja informacija apie per šias kapinių lankymo dienas sugeneruojamų atliekų kiekiu, ypač stiklo atliekomis. Kaip  man teigė V.Kaminskas, 2015 metais jis tai  bandęs pasiaiškinti su Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau buvo atsakyta, jog paskutinįjį metų ketvirtį į sąvartynus patenka apie 150 tonų daugiau stiklo atliekų nei kitais metų ketvirčiais.  Tuometis agentūros direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šerkšnas tikino, kad greičiausiai tai yra kapinių žvakių (žvakidžių) stiklas. Pačios organizacijos skaičiavimais, kasmet Vėlinių dienomis į kapines yra nunešama bent 2 mln. stiklinių parafino žvakių indelių, nors realus skaičius galimai siekia net 3 mln.
Kita reikšminga problema yra ta, kad per Vėlines į kapines siūbteli milžiniškas srautas žmonių, vienu metu sugeneruojantis didelį kiekį atliekų. Deja, rūšiavimo konteinerių tokiomis sąlygomis įprastai būna per mažai, ir galiausiai viskas suverčiama į bendras šiukšlių krūvas. Kapinių ir savivaldybių administracijoms paprastai trūksta ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų užtikrinant reikiamą atliekų rūšiavimą,  o tai atitinkamai mažina ir rūšiavimo mastą.
Kokie yra galimi šios problemos sprendimai? Jų yra keletas. Savivaldybės galėtų pritraukti šiukšlių rūšiavimui bedarbius, įpareigotus atlikti viešuosius darbus, o taip pat ir savanorius. Aplinkos apsaugos agentūros regioniniai padaliniai galėtų patiekti į kapines daugiau rūšiavimo konteinerių ir suintensyvinti atliekų išvežimą prieš Vėlines ir Vėlinių dienomis. Aplinkos agentūros ekspertai galėtų išanalizuoti žvakių indelių perdirbimo Lietuvoje technines ir ekonomines galimybes, kas leistų mums daug tiksliau įvertinti problemos mastą ir palengvintų jos sprendimą. Galima net svarstyti apie galimybę apmokestinti žvakių indelius, tuo pačiu suteikiant galimybę žmonėms juos priduoti kaip perdirbamą depozitinę tarą. Galiausiai, manyčiau, yra verta apsvarstyti ekologinio mokesčio kapinėse įvedimą, galbūt išskiriant jį laidojimo išmokos struktūroje arba leidžiant jį susimokėti kitais būdais. Savarankiškai prisidėti prie problemos sprendimo galime ir patys mes, piliečiai. Pavyzdžiui, parduotuvėse  užuot pirkę ne vienkartines žvakes, bet vieną didelę daugkartinio naudojimo kapų žvakidę, kurią būtų galima naudoti keletą metų iš eilės pakeičiant nauja žvakės kapsule.
O artėjančios mirusiųjų pagerbimo dienos išvakarėse norėtųsi visus pakviesti pagerbti išėjusiuosius Anapilin aplinkai draugiškai. Juk pakanka ant kapo uždegti vieną žvakelę. Pagerbimui užtenka  ir to, juo labiau,  ir išlaidų bus mažiau.  Nepaisant, kad didesnė liepsnelių gausa suteikia daugiau estetikos, būtina įvertinti viso to ekologiškumą.
 
Virginija Vingrienė
Seimo LVŽS frakcijos narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
 
https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-vingriene-artimuju-pagerbimas-gamtos-aplinkos-kaina-ar-velines-galetu-buti-maziau-tarsios.d?id=76179833