Po Lietuvą – Reformacijos keliais: nuo Kėdainių iki Vanagų

Neseniai Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko Europos paveldo dienų renginiai. Šiemet jie buvo skirti reformacijos paveldui. Apie net tris dienas vykusius renginius pasakoja jų organizatorė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos sk. vyr. specialistė Margarita Rukšienė.
Rugsėjo 15 d. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys rajono visuomenei ir svečiams „Reformacija Kėdainiuose: lietuvybės, kultūrinės ir religinės tolerancijos pamokos“. Pranešėja − kraštietė žurnalistė Vitalija Morkūnienė. Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, šiemet plačiai minimos Reformacijos 500-osios metinės.
Kėdainiai buvo vienas ne tik vienas reikšmingiausių Reformacijos centrų Lietuvoje, bet ir ryškus kunigaikščių Radvilų sukurtas tautų, religijų ir kultūrų taikaus sambūvio pavyzdys. Didžiausią ekonominį ir kultūrinį palikimą, reikšmingiausią architektūros plėtros laikotarpį Kėdainiai išgyveno būtent Reformacijos laikotarpiu, valdant dviem iškilioms asmenybėms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui Radvilai. Siekdami pakelti miesto ūkinį ir kultūrinį gyvenimą, jie pakvietė į Kėdainius vokiečius, škotus, leido apsigyventi žydams, įkurdino rusėnus.
Klestėjo amatai, vyko intensyvi prekyba, Kėdainiai tapo lituanistikos centru, čia buvo steigiamos švietimo įstaigos, diegiama spauda. Ne mažiau už ekonominį klestėjimą ir plėtrą, turtingą materialųjį paveldą svarbu tai, kad šis laikotarpis ainiams paliko neįkainojamas tolerancijos, pakantumo ir sugyvenimo pamokas. Tik vienas faktas: 1628 metais Kėdainiuose buvo pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas, kuriuo Kėdainiuose pripažįstamas evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumas.
Rugsėjo 16 d. išvykome į pažintinę ekskursiją po evangelikų liuteronų bažnyčias „Reformacijos istorija nuo XVI a. iki XX a.“ (Lietuviškos raštijos keliais). Ekskursiją vedė žurnalistas, istorikas Tomas Pavilanskas-Kalvanas. Ekskursijos metu buvo aplankytos Kėdainių, Kauno, Jurbarko, Vilkyškių, Turagės, Rusnės, Šilutės, Kintų ir kitos evangelikų liuteronų bažnyčios. Dalyviai išgirdo pasakojimą apie šiose parapijose dirbusias arba su jomis susijusias, lietuvių kalbai ir kultūrai didelį indelį palikusias St. Rapolionio, A. Kulviečio, M. Mažvydo, D. Kleino, J. Bretkūno, K. Donelaičio, I. Simonaitytės, Vidūno asmenybes. Dalyviams buvo papasakota apie Reformacijos epochos istorines M. Liuterio, P. Melanchtono, Radvilos Juodojo, Radvilos Rudojo, Jonušo Radvilos bei kitas asmenybes bei jų reikšmę. Taip pat dalyviai susipažino su evangelikų liuteronų paveldu bei tradicijomis, bendravo ir aktyviai klausinėjo bei diskutavo su vietiniais parapijiečiais ir kunigais.
Kėdainiai
Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje ekskursijos dalyviams buvo perskaityta įžanginė paskaita apie reformacijos judėjimą XVI a. Europoje bei LDK. Aptarta kunigaikščių Radvilų, St. Rapolionio, A. Kulviečio, M. Mažvydo reikšmė ir darbai.
Taip pat papasakota apie Kėdainių bendruomenės susikūrimo aplinkybės 1629 m. Kristupo Radvilos laikais. Ekskursantai supažindinti su žymių parapijiečių A. Freitago, A. Totlebeno veikla ir gyvenimu.
Kaunas
Kaune bendruomenė susikūrė ir pastatė bažnyčią 1550 m. Ta proga buvo aplankyta miesto centre buvusios bažnyčios vieta. Ekskursijos metu taip pat aplankyta 1682 m. pastatyta Kauno ev. liuteronų bažnyčia. Dalyviams buvo papasakota apie XVI a. bažnyčios gyvenimą. Liuteronų bendruomenės reikšmę Kaunui bei jos kultūriniams ir prekybiniams ryšiams su Prūsija.
Jurbarkas
Senoji XVI a. bažnyčia Jurbarke neišliko. Jos vietoje buvo pastatyta nauja moderni bažnyčia, kurią puošia šiuolaikiški vitražai ir vargonai. Jurbarke ekskursijos dalyvius pasitiko kunigo žmona, kuri papasakojo apie socialinę bei kultūrinę bažnyčios veiklą. Taip pat skirtumus ir panašumus su kitomis krikščioniškomis konfesijomis.
Vilkyškiai
Vilkyškių bažnyčia atmena pirmuosius reformacijos metus. Ji pastatyta 1549 m. Tai yra tuometinės Prūsijos bažnyčios palikimas. Bažnyčia išgyveno įvairias istorines peripetijas kaip Šiaurės karą, kazokų antpuolius, sovietmetį ir kitas istorijoje nutikusias blogybes. Parapiją fundavo tuometinis dvarininkas G. Shoenas. Parapijoje dirbo žymus vokiečių rašytojas J. Bobrovskis, aprašęs Rytų Prūsijos žmonių padėtį, tyrinėjęs kunigo K. Donelaičio kūrybą.
Tauragė
Tauragėje bažnyčia iškyla jau 1550 metais grafo M. Šemetos iniciatyva. Dalyviams buvo papasakota šios didžiausios parapijos istorija. Taip pat apie sovietmetį dirbusį ir ev. liuteronų bendruomenę išsaugojusį vyskupą J. V. Kalvaną.
Rusnė
Ši bendruomenė įdomi tuo, kad ji susikūrė jau XV a. Tuo metu bažnyčios vietoje stovėjo kryžiuočių pilis, kurioje ir buvo įrengta bažnyčia. Šalia jos buvo uostas, kur tuo metu, amžininkai mena, vyko intensyvi laivyba bei prekyba. Po reformacijos bažnyčia tampa liuteroniška.
Šilutė
Šilutės M. Liuterio bažnyčia yra gana jauna bažnyčia. Išaugus parapijiečių skaičiui, buvo nutarta pastatyti XX a. Naują bažnyčią. Šie maldos namai yra ypatingi savo R. Pleiferio tapyta freska. Tai vienintelė freska Europoje, atspindinti visą bažnyčios istoriją. Apie ją ir bažnyčios istoriją pasakojimą vedė kunigas R. Šemeklis.
Kintai
Kintai taip pat kildinami iš kryžiuočių ordino pilies, kuri buvo pastatyta Ventės rage. XVI a. pastatyti maldos namai tampa liuteroniški. Bažnyčia ypatinga tuo, kad čia savo kūrybinį kelią pradėjo garsus filosofas Vydūnas.
Vanagai
Vanagų bažnyčia pastatyta XIX a. Ji ypatinga tuo, kad mena lietuvininkų laikmetį, kai jie kovojo prieš vyksiančią germanizaciją. Būtent iš šios parapijos kilo žymi Mažosios Lietuvos rašytoja I. Simonaitytė, kurios kūriniuose labai dažnai sutiksime tiek Vanagų bažnyčios, tiek aplinkinių kaimelių pavadinimus bei aprašomus veikėjus.
Sekmadienį, rugsėjo 17 d., Didžiosios Rinkos aikštėje rinkosi norintieji dalyvauti tradicinėje ekskursijoje po Kėdainių senamiestį „Reformacijos atspindžiai Kėdainių senamiestyje“. XVII amžiuje Kėdainiuose susiklostė daugelio religijų ir bažnytinių bendruomenių sambūvis, miesto formavimasis sutapo su tautinių ir konfesinių bendruomenių įsikūrimu mieste. Jau per pirmuosius reformacijos dešimtmečius Kėdainiai tapo vienu iš ankstyviausių jos plitimo židinių. Kėdainių dvaras ir miestas buvo vienas iš nedaugelio Lietuvoje arijonų prieglobsčių, čia įsikūrė reformatų ir liuteronų bendruomenės. Ona Radvilaitė, Žemaitijos seniūno Jono Radvilos duktė, savo dvare katalikų kunigą pakeitė protestantų dvarininku. Globojama kunigaikščių Radvilų, reformatų kryptis Kėdainiuose buvo vyraujanti. Kėdainiai tapo vienu Lietuvos reformatų kultūros centrų, čia būrėsi išsilavinę žmonės, veikė mokykla (joje mokėsi būsimasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą Samuelis Boguslavas Chilinskis), įkurta spaustuvė, kurioje išspausdintas vienas didžiausių XVII a. leidinių lietuvių kalba ,,Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653). Kėdainių gimnazijoje dėstė arba ėjo mokyklos dvasininko pareigas Žemaitijos distrikto superintendentai, mokėję lietuviškai. Gimnazijoje nuolat buvo lietuvių kalba dirbusių asmenų.
Ekskursijos dalyviai susipažino su reformacijos pėdsakais senamiestyje: lankėsi Evangelikų reformatų bažnyčioje ir Radvilų mauzoliejuje (XVII a.), Šviesiojoje gimnazijoje (XVII a.), liuteronų bažnyčioje (XVII a.), išgirdo apie Steponą Jaugelį-Telegą, vieną iš ,,Knygos nobažnystės krikščioniškos“ rengėjų, kurio vardu pavadinta viena senamiesčio gatvių, Adomą Freitagą-Torūnietį, matematikos profesorių, knygos ,,Architectura militaris nova et aucta“ autorių, jo garbei ant gimnazijos sienos atidengta paminklinė lenta, yra išlikusi epitafinė lenta liuteronų bažn
Į renginį „Reformacija – 500: istorijos ir teologijos pėdsakais Lietuvoje“ Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje 12 val. be kėdainiečių atvyko gausus būrys kauniečių. Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, teologas Holger Lahayne pristatė pranešimą „Kuo pavojinga reformacija?“ Pranešimo pradžioje prelegentas perskaitė Jėzaus Kristaus palyginimą iš Evangelijos pagal Luką apie paklydusią avelę (Lk 15, 4–6) ir pabrėžė, kad sąvoka „ganytojas“ kuo puikiausiai apibūdina Jėzaus kaip Gelbėtojo vaidmenį. Remdamasis krikščionių autoriaus C. S. Lewiso autobiografija Apstulbintas džiaugsmo, H. Lahayne‘as paaiškino mintį, kad žmogaus išgelbėjimo procese pagrindinis aktyvusis veikėjas yra pats Dievas.
Po to prelegentas plačiai pristatė reformatoriaus Martyno Liuterio mokymą apie puolusio žmogaus būseną, išdėstytą veikaluose Disputas prieš scholastinę teologiją, Heidelbergo disputo tezės ir Apie nelaisvą valią (polemika su Erazmu Roterdamiečiu). Pastarąjį pats Liuteris laikė svarbiausiu iš visų, nes jame reformatorius kategoriškai neigia žmogaus sugebėjimą pasiruošti Dievo malonei, laisvai ir savo jėgomis apsispręsti tikėti bei įgyti išganymą. Liuteris intensyviai stengėsi žmonėms išaiškinti, jog išganymas galų gale nepriklauso nei nuo jų pačių galių, norų ir pastangų, o priklauso vien tik nuo Dievo. Liuterio mintis priešstatė šių dienų autorių, kaip, pvz., Dalai Lamos ar Rhondos Byrne knygų mokymui apie savęs išganymą.
Prelegentas pagrindė ir tezę, kad Reformacijos mokymas yra pavojingas patiems žmonėms, t. y. jų užkietėjusioms širdims. Kitoje dalyje Lahayne‘as kalbėjo apie išganymo sampratą ir evangeliškosios teologijos šerdį – nuteisinimą vien per tikėjimą. Jis akcentavo, kad tikėjimas visų pirma yra asmeninis, nuoširdus pasitikėjimas, pristatė Liuterio veikale Apie krikščionio laisvę vartojamą santuokos metaforą apibūdinant tikėjimo naudą. Be to, pabrėžė, kad tikėjimas yra dovana, Šventosios Dvasios suteikiama per Evangelijos skelbimą. Anot teologo, dėl šios priežasties evangelikų pamaldose pamokslavimas laikomas svarbiausia dalimi, o jo skelbimo vieta, sakykla, dažnai įtaisoma bažnyčios pastato centre. Šis principas ypač atsispindi daugelio reformatų bažnyčių vidaus architektūroje; būtent sakykla dažniausiai yra ir vienintelis kruopščiai išpuoštas bažnyčios interjero elementas. Lietuvoje ryškiausias pavyzdys yra Kėdainių reformatų bažnyčios sakykla. Pabaigoje prelegentas aiškino ir dvasininkų kaip ganytojų sampratą evangelikų teologijoje. Jiems skelbti paguodos žinią nuodėmingame pasaulyje buvo ir tebėra pavojinga.
Pranešimą „Lietuvos reformacija ir visuomenės atsinaujinimas XVI−XVII a.“ pristatė LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto doc. dr. Deimantas Karvelis. Per XVI a. pirmąjį trečdalį dalis Lietuvos DK visuomenės suvokė reikmę ieškoti naujovių, keisti visuomenės ir valstybės santvarkos formas, kurti ir plėtoti naujus institutus. Tai skatino aktyviąją visuomenės dalį būti atvira inovacijoms, sutelkti dėmesį į jau dešimtmetį Europoje vykstančią Reformaciją, aiškintis, kokias galimybes teikia jos iškeltos idėjos.
Aktyvioji Lietuvos DK visuomenės dalis kritiškai vertino Lietuvos DK Bažnyčios padėtį, jos administravimo sąlygas. Europos mastu brendo požiūris, kad parapijiečiai turi aktyviai ir sąmoningai dalyvauti Bažnyčios veikloje.Pranešime nagrinėjama Lietuvos reformacija ir jos įtaka visuomenės sociokultūriniams procesams XVI−XVII a. Kalbama apie Reformacijos vertinimo stereotipus, susiklosčiusius Lietuvoje, reformacijos plitimo būdus, tris jos bangas (liuteronizmas, kalvinizmas, arijonizmas), žymiausias istorines asmenybes, reprezentavusias protestantišką kultūrą.
Išskiriamos Reformacijos atneštos naujovės: nescholastinė teologija; biblinis kriticizmas; šv. Rašto kaip masinės kultūros elementas; nauja vertybių skalė; požiūris į gimtosios kalbos vartojimą; bažnyčios samprata ir kt. Nagrinėjamos Reformacijos pralaimėjimo Lietuvoje priežastys (susiskaldymas į sroves, liaudies kultūros neįvertinimas; kontrreformacija; valdovų pozicija).