Mineralinio vandens „Likėnai“ biuvetei – 50 metų

Likėnuose paminėta biuvetės „Likėnai“ atidarymo 50-etis. Ta proga į Biržų rajoną atvyko Seimo nariai, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Biržų, Pasvalio, Panevėžio rajonų merai, medicinos įstaigų vadovai. Svečiai apžiūrėjo Likėnų reabilitacinės ligoninės patalpas, susipažinti su jos ilgamete istorija ir dabartimi, o svarbiausia, buvo sutarta, kad Likėnai turi ir gali atgimti – tai reikalinga regionui ir visai Lietuvai.
1587 m. minima prie Biržų veikusi gydykla, naudojusi Smardonės versmių mineralinį vandenį. Apylinkių gyventojai nuo seno žinojo šio vandens gydomąjį poveikį, atvykę maudydavosi valstiečių trobose įrengtuose kubiluose. Likėnai pirmą kartą minimi 1643 m. rugpjūčio 3 d. Pagal sieringų šaltinių, kurie skleidžia supuvusio kiaušinio kvapą, iki XX a. 4-ojo dešimtmečio kaimas ir dvaras buvo vadinamas Smardone arba Lukėnais.
Pirmasis Likėnų mineralinio vandens chemijos sudėtį 1816 m. ištyrė fizikochemikas Teodoras Grotusas ir konstatavo jų gydomąją vertę. Vėliau mineralinėmis versmėmis susidomėjo Biržų gydytojas Liudvikas Chodakauskas. Jo rūpesčiu mineralinis vanduo buvo ištirtas Rygos politechnikos instituto laboratorijoje, o L. Chodakauskas dvaro teritorijoje įrengė viešbutį ir gydyklos pastatą – pradėjo veikti kurortas. 1890–1891 m. čia gydėsi 168 ligoniai. 1891 m. sudegus vonios pastatui, kurorto nebeliko.
1924 m. dvaras išparceliuotas, 40 ha atiteko Sveikatos departamentui, nuo 1932 m. – Pabiržės savivaldybei. XX a. trečiame dešimtmetyje nustatyta, kad Smardonės dumblas ir gretimo durpyno durpės tinka gydymui. 1938 m. Biržų ligoninės vyr. gydytojo J. Mikelėno iniciatyva įsteigtas Likėnų kurortas – atidaryta gydykla su viešbučiu. 1939 m. gydėsi 610 ligonių. 1941 m.. birželio mėn. per gyventojų trėmimą komunistiniai aktyvistai nužudė Likėnų parko kūrėją agronomą J. Narušį.
XX a. septintame dešimtmetyje pradėti gręžti arteziniai mineralinio vandens gręžiniai, aštuntame dešimtmetyje kasmet gydydavosi po 4000 ligonių. 1970–1989 m. prie Likėnų buvo prijungtas Pabiržės miestelis. XX a. pabaigoje dėl melioracijos išnyko dvi iš trijų mineralinių Smardonės versmių.  2002 m. sanatorija pertvarkyta į reabilitacijos ligoninę, gydymas tapo labiau specializuotas. Ligoninė specializuota sveikatą grąžinančiam gydymui ir sergančiųjų reabilitacijai su ryškiais bei grįžtamais biosocialinių funkcijų sutrikimais, sergantiesiems neurologinėmis, judėjimo ir atramos sistemos ligomis, po traumų, ortopedinių operacijų. ^[2]Taip pat yra mineralinės vonios, magnetoterapija, gydymas ultragarsu, masažas (t. p. povandeninis), manualinė terapija, akupunktūra, baseinas, sauna ir kt.
Likėnuose yra klubas, parke įstiklinta mineralinio vandens biuvetė, architektė A. Šilinskienė.
 
MK inf.