Ligita Liutikienė: religinių bendruomenių rėmimas

Apie religinių bendruomenių ir bažnyčių bei kitų religinėms bendruomenėms priklausančių pastatų kaip paveldo objektų rėmimą kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.
Kiek savivaldybėje turime religinių bendruomenių? Kaip religinių bendruomenių veikla yra siejama su savivaldos reikalais ir apskritai visuomeniniu gyvenimu?
Turime 11 religinių bendruomenių, − 7 katalikų ir 4 evangelikų liuteronų parapijas, kurios turi savo bažnyčias ir kitus pastatus, iš kurių dalis yra kultūros paveldo objektai.
Šių metų pradžioje patvirtintoje naujoje Klaipėdos rajono tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos redakcijoje yra įtvirtintos nuostatos, kad Savivaldybė prisideda prie rajono kultūros paveldo, priklausančio religinėms bendruomenėms, išsaugojimo suteikdama tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms paramą remonto, pastatų inventorizavimo, aplinkos, vidaus patalpų tvarkymo darbams atlikti bei organizuojamoms veikloms remti. Įgyvendinant programą numatyta atnaujinti kultūrinio turizmo požiūriu patrauklius architektūros ar kraštovaizdžio vertę turinčius krašto objektus. Be to, telkiami gyventojai, šeimos, religinės bendruomenės spręsti socialines, kultūrines, dorovines problemas.
Taigi, religinių bendruomenių gyvavimas neatsiejamas nuo savivaldos ir visuomenės, − mūsų miestų ir miestelių šventės niekad neapsieina be Šventų mišių bažnyčiose, dvasininkai šventina naujus svarbius objektus, paminklus ir kitus pagarbos ženklus mūsų rajono žymiems žmonėms ir įvykiams, abiturientai dažnai bažnyčiose atsiima atestatus, čia vyksta klasikinės muzikos koncertai ir kiti ne vien religinio pobūdžio renginiai.
Kokie pagrindiniai pakeitimai priimti remiant religines bendruomenes ir bendrijas naujuose nuostatuose?
Kitaip nei ankstesniuosiuose, religinių bendruomenių veiklai (šildymo išlaidoms kompensuoti, kitoms ūkinėms reikmėms, renginiams ir kitai veiklai) kiekvienais metais yra skiriama pastovioji finansavimo dalis kiekvienai religinei bendruomenei (5000 Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai ir po 2000 eurų kitoms), o kitą dalį – iš viso 23 tūkst. eurų – bendruomenės pasiskirsto teikdamos paraiškas projektams įgyvendinti, – tačiau privaloma nuosavo įnašo dalis prie tinkamų finansuoti išlaidų yra ne mažesnė kaip 30 proc.
Tokia religinių bendruomenių ir bendrijų finansavimo tvarka viena iš nedaugelio Lietuvoje. Gautas pastoviosios dalies lėšas bendruomenės naudoja pagal poreikį – einamajam remontui, renginiams ir kitai veiklai.
Ar tai pasiteisina?
Pagal ankstesnę tvarką gaudavom labai daug prašymų, kuriuos kaskart tekdavo svarstyti Strateginio planavimo darbo grupėje ir komisijoje, todėl reikėdavo daryti nemažai Strateginio veiklos plano pakeitimų, kiekvieną kartą diskutuoti svarstant, ar vienai bendruomenei suteikus finansavimą nenukentės kita. Dabar, apsvarsčius kartu su bendrijų atstovais, buvo priimtas optimalus finansavimo variantas.
Kiek lėšų skirta šiemet ir kokiems tikslams?
Kol dar nebuvo priimta finansavimo tvarka, buvo nuspręsta skirti 6 tūkst. eurų Priekulės Antano Paduviečio varpo liejimo darbams ir jo pritvirtinimui, − dar tiek pat šiam varpui skyrė Jokšų kaimo gyventojai Jovita ir Petras Indzeliai, kuriems taip pat kaip Savivaldybė esame labai dėkingi. 17 tūkst. eurų skirta Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios fasado dažymui. Taigi visi Gargždai gali džiaugtis naujai baltai suspindusia bažnyčia.
42 tūkst. eurų buvo skirta Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonijos remontui. Ši bendruomenė prie remonto darbų prisidėjo 50 procentų.
Kokių dar lėšų skiria Savivaldybės religinėms bendruomenės ir bendrijoms, be šios programos?
Strateginiame veiklos plane taip pat yra speciali eilutė kultūros paveldo objektų finansavimui, − šios lėšos numatytos tiems objektams, kurie iš dalies finansuojami iš Europos Sąjungos fondų ar kitų šaltinių.
Pasirašyta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis su Kretingalės evangelikų liuteronų parapija. Pateiktas projektas „Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios pritaikymas kultūrinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“. Savivaldybė numato finansuoti  46 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendra projekto vertė per 200 tūkst. eurų.
Pagal visus reikalavimus išsaugant vertingąsias savybes numatoma tvarkyti bažnyčios pastato fasadus, išorines duris ir langus. Numatyta atlikti vėlyvesnio, po 1970 metų statyto zakristijos priestato tvarkomuosius statybos darbus.
Yra gautas ir naujas prašymas iš Priekulės evangelikų liuteronų parapijos dėl prisidėjimo prie bažnyčios restauravimo darbų ateinančiais metais. Parapijos bičiuliai iš Vokietijos žada prisidėti 13 tūkst. 500 eurų. Šis prašymas bus svarstomas Strateginio planavimo komisijoje.
Dėkojame visiems geros valios žmonės, kurie prisidėjo ar planuoja prisidėti prie bažnyčių ar kitų kultūros paveldo objektų išsaugojimo, − juk tai geriausias būdas įsiamžinti paliekant dalelę savo sielos gerumo ateities kartoms.
Kalbėjosi Daiva Beliokaitė