NAUJIENOS

Kad paukštis giedotų...

Kategorija:

Miestas:
„Meldinė nendrinukė yra vienintelis paukštis, dėl kurio išsaugojimo 1990 metais pasirašytas tarptautinis memorandumas“, – sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Žuvinto biosferos rezervato direkcija saugodama šį paukštelį naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014 –2020 m. programos parama.
Grėsmė – intensyvus ūkininkavimas
Savo išvaizda lietuviams pažįstamą žvirblį primenantis paukštelis jau kuris laikas yra vienas rečiausių giesmininkų Europoje. XX amžiuje, sparčiai intensyvėjant žemės ūkiui ir mažėjant žemapelkių bei užliejamų pelkių, vis daugiau naudojant pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, meldinių nendrinukių populiacijos buvo beveik visiškai sunaikintos. Šiuo metu 95 proc. meldinių nendrinukių populiacijos gyvena keturiose šalyse – Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje.
„Lietuvoje meldinių nendrinukių populiacija yra gana maža. 2011 m. apskaitos duomenimis, Lietuvoje buvo 73–106 patinėliai. Pagrindinė Lietuvos populiacija gyvena Nemuno deltoje. Žuvinto biosferos rezervate pastaraisiais metais buvo aptikti septyni giedantys patinėliai, nes suskaičiuoti įmanoma tik patinėlius. Jie vasaros vakarais mėgsta giedoti aukštesnių žolių viršūnėse. Šie paukšteliai porų nesudaro, tad patelės, saugodamos jauniklius, gyvena slaptesnį gyvenimą ir jas pastebėti labai sunku“, – pasakoja Arūnas Pranaitis.
Parama buveinėms išsaugoti
Lietuva, skatindama prisidėti prie meldinių nendrinukių išsaugojimo, yra numačiusi galimybę gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“. Pagal šią veiklos sritį finansuoti du Žuvinto biosferos rezervato direkcijos projektai.
Saugant meldines nendrinukes svarbu atkurti jų perėjimui tinkamas sąlygas. Jos mėgsta drėgnas viksvomis apaugusias pievas, tad, kaip juokauja ornitologai, teisingiau jas būtų vadinti viksvinėmis nendrinukėmis, nes ten, kur auga meldai, šie paukšteliai nesiveisia. „Gegužės viduryje sugrįžusios meldinės nendrinukės lizdus suka sausoje pernykštėje žolėje. Joms netinka krūmynai.  Anksčiau, kai pavieniai kaimo gyventojai laikė daugiau gyvulių, jie nušienaudavo kiekvieną lopinėlį. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius vis daugiau kaimo žmonių gyvulių nebeaugina. Nešienaujamos pievos vis labiau užaugo krūmynais. Matėme, kaip tai atsiliepia meldinių nendrinukių populiacijai. Kai 1986 metais pradėjome skaičiuoti meldines nendrinukes, aptikdavome apie 30 patinėlių, bet atėjo toks laikas, kai liko tik vienas ar du. Labai gerai, kad atsirado galimybė gauti paramą šių paukščių buveinėms išsaugoti. Gavę paramą pagal praėjusio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programą, pievą išvadavome iš krūmokšnių, – rodydamas aliuvines pievas, kuriose kuriamos sąlygos meldinėms nendrinukėms veistis, pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. – Krūmų pašalinimas svarbus ir kitiems paukščiams. Šiose specifinėse šlapiose pievose perėti renkasi ir daugiau retų paukščių, ypač tilvikų būrio. Tad atkūrus pievas pastebime ir kitų anksčiau čia perėjusių paukščių sugrįžimą. Dabar čia galima  išgirsti griciuką, raudonkojį tuliką ir kitų paukščių, kurie sunykus pievai buvo pasitraukę.“
 
Kaip pabrėžia Arūnas Pranaitis, buveinių atkūrimas nėra vienkartinis darbas. Jam reikalingas nuoseklus tęstinumas. „Naudodamiesi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą gauta parama, prižiūrime ir tvarkome perėjimui tinkamus plotus. Nušienaujame pievas, dalį jų palikdami nešienautų, kad sugrįžę paukščiai rastų senos žolės lizdams sukti. O ir šienaujame jau po rugpjūčio 15 dienos, kai jaunikliai būna išvesti iš lizdų. Nupjautą žolę būtina iš pievų išvežti. Be šienavimo, dar nemažus plotus aliuvinių pievų išvaduojame iš krūmynų. Pernai iškirtome krūmokšnius iš aštuonių, užpernai – iš 20 hektarų pievų. Čia vešėjusias karklų atžalas ar nendres reikia kirsti ne kartą ir ne du, kol viksvynai tampa panašūs į tuos, kurie buvo prieš kelias dešimtis metų. Visi šie darbai brangiai kainuoja, ir be paramos jiems paprasčiausiai neturėtume tiek lėšų“, – sako direktorius.
Projektams įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą Žuvinto biosferos rezervato direkcijai skirta apie 47,5 tūkst. eurų parama. Padengiamos visos finansavimui tinkamos projekto vykdymo išlaidos.
Be šios paramos, Žuvinto biosferos rezervato direkcija gauna išmokas pagal priemonę NATURA 2000, šlapynių ir specifinių pievų tvarkymą.
Džiuginantys rezultatai
Žuvinto biosferos rezervato direktorius įgyvendintų projektų rezultatais patenkintas.  Meldinės nendrinukės įsikuria atkurtuose plotuose.  „Dabar labai svarbu pasiekti, kad šių paukščių populiacijos atsikurtų natūraliai, – lūkesčiais dalijasi Arūnas Pranaitis. – Tai nėra greitas procesas, bet mūsų įgyvendintas projektas tam turi didelę įtaką. Bendradarbiaujame su mokslininkais iš Lenkijos ir Baltarusijos. Jie pripažįsta, kad Žuvinte sėkmingai atkurti meldinėms nendrinukėms veistis tinkami biotopai.“
2018 metų birželio mėnesį, bendradarbiaujant su Baltarusija, kur meldinių nendrinukių populiacijos yra gerokai gausesnės,  į Žuvinto biosferos rezervatą buvo atvežta penkiasdešimt jauniklių su lizdais.
„Perkėlimas yra vienas būdų atkurti išnykusią ar arti išnykimo ribos esančią paukščių populiaciją, tačiau bene sudėtingiausias. Reikėjo palyginti genetinius nendrinukių duomenis, įsitikinti buveinių panašumu ir tinkamumu,  turėti daug kantrybės nuo ankstyvo ryto iki sutemų šerti, atrodytų, nepasotinamus paukščių jauniklius. Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimins Žuvintą kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia turėtų sugrįžti. Nors meldinių nendrinukių perkėlimas dar niekuomet praktikoje neišbandytas, perkėlimo programa grįsta ilgamete specialistų darbo saugant paukščių populiacijas patirtimi. Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys Europos mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą. Labai svarbu pažymėti tai, jog ekspertai vieningai sutinka: mes puikiai atkuriame meldinių nendrinukių buveines, o tai yra bene pagrindinė sąlyga šiai paukščių rūšiai išlikti Žuvinte“, – apie meldinių nendrinukių sugrąžinimą į atkuriamas aliuvines Žuvinto pievas pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Karolina Baltmiškė
Nuotraukose
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis
Meldinė nendrinukė yra vienintelis paukštis, dėl kurio išsaugojimo 1990 metais pasirašytas tarptautinis memorandumas
Žuvinto biosferos rezervatas
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai

Metelių apžvalgos bokštas

Meteliai

Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia







Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė
Mano kraštas

Partneriai