NAUJIENOS

Apie senovinių arbatinukų galeriją „Biržų arbatinėje“, Rudolfą ir Rudį

Kategorija:

Miestas:
Einant Vytauto gatve Biržuose, žvilgsnis užkliuvo už languose išsirikiavusių senovinių arbatinukų. Nesu senojo palikimo gerbėja, bet arbatinukai tarsi užkerėjo. Jie traukte traukė sugrįžti, tad atlikusi reikalaus vėl atsidūriau prie „Biržų arbatinės“. Tiksliau, rūpėjo ne arbatinė, bet languose išsirikiavę arbatinukai, tik įėjimas buvo vienas.

Istorija slypi ir arbatinukuose

Pasirodo, arbatinukai ir įsikūrę arbatinėje. Jie čia koketiškai dairosi ne tik pro langus, bet smalsiai stebi atėjusiuosius nuo lentynų ir net turi savo atskirą kambarį. Vieni dideli, kiti maži, išraižyti įvairiausiais įrašais ir ornamentais, Pilviukus papūtę išdidus rikiuojasi samovarai.
„Kadangi turėjau arbatinę, prieš kokį penkiolika metų gal anksčiau gavau dovanų iš užsienio parvežtą senovinį arbatinuką. Nuo jo viskas ir prasidėjo. Pati pradėjau juos rinkti, o dabar esu nepagydoma ligonė  – kur važiuoju, pirmiausia skubu į antikvariatą, į sendaikčių turgelius, vis ieškau įdomesnių arbatinukų. Jų turiu jau apie 600. Anksčiau lengviau būdavo surasti senų arbatinukų, dabar jau sunkiau. Didžiąją dalį arbatinukų parsivežiau iš užsienio, dalį radau Lietuvoje“, – svetingai pasitikusi pasakoja „Biržų arbatinės“ savininkė Irena Korsakienė.
Arbatinukų pasirinkimo kriterijai paprasti: kad jis patiktų Irenai ir kad būtų senas.
„Gaila, kad vis neturiu laiko savo eksponatus bent trumpai aprašyti, – sako Irena paimdama arbatinuką. – Tai seniausias mūsų eksponatas – 1791 metai pagamintas sidabrinis arbatinukas.  Jį pirkau aukcione Anglijoje. Daugiausia arbatinukų ir parsivežiau iš Anglijos, nes ten jau keli šimtmečiai veikia arbatinukų gamykla. Samovarai atkeliavo iš Rusijos. O šis gražuolis pagamintas 1850 metais. Man labai patinka tie, ant kurių kažikas išgraviruota. Kad ir šis. Ant jo užrašyta „Tėčiui ir mamai sidabrinių vestuvių proga“. Ir metai 1802. Gaila, kad tokie daiktai išeina iš šeimos. Man labai įdomus šis arbatinukas – su paukščio snapu.“
Kolekcionuojant arbatinukus nutinka ir įdomių dalykų. Viename ėmė ir aptiko lobį.  „Įdomiausia, kad tas arbatinukas pas mus jau buvo apie dešimtį metų. Nuvalydavome dulkes, bet į vidų taip ir nepasižiūrėdavome. Vieną dieną man skambina vyras. Sako, lobį radau. Pasirodo, per visus tuos metus arbatinuke gražiai į maišiuką sudėti gulėjo auksiniai moters papuošalai: žiedelis, auskariukai. Papuošalai gal kokio pusšimčio metų senumo“, – įspūdžiais dalijasi Irena.

Jaukumas – svečiams ir namiškiams


Kaip sako Irena, „Biržų arbatinė“ yra įsikūrusi šimto metų senumo pastate. Pirko jį dalimis, nes tarybiniais metais čia buvo padarytas daugiabutis. Taip ir nusipirko šimtmečio istoriją saugantį pastatą. Jį suremontavo, sutvarkė jo aplinką. Pirmame aukšte ir įrengė arbatinę, kurioje galima apžiūrėti senovinių arbatinių galeriją. Ir ne tik. Čia prekiaujama įvairiomis arbatomis, prieskoniais, kavos ir arbatos puodeliais. Čia yra nemažas pasirinkimas ir grožiui. Pavyzdžiui, norinčioms brandžią odą atjauninti Irena pataria naudoti išsuktą kreminį aliejų, kurio sudėtyje yra šaltai spausto kokoso, taukmedžio, avokado ir migdolų aliejus.  O norintieji suaktyvinti ryšį su žeme čia gali įsigyti šungito akmens.
Antrame pastato aukšte įkurtas nedidelis, bet labai jaukus viešbutukas. Jame vienu metu gali apsigyventi iki dešimties žmonių. Dalis viešbučio baldų pirkti antikvaruose ir atgaivinti naujam gyvenimui.
Lipant laiptais akis užkliūva už nedidelio namuko, dubenėlio ir šio namuko savininko Rudolfo nuotraukos. „Dabar jis čia negyvena. Tik žiemą, kai šalta“, – paaiškina maloni šeimininkė, kviesdama į jaukiai tvarkomą kiemą.
Kiemas turi ir savo pastovų šeimininką. Jam pastatytas namukas, net terasa įrengta. Tai Rudolfo vasaros rezidencija. „Rudolfai, Rudolfėli, ateik“, – pakviečia šeimininkė. Kieme pasirodo išdidus, žinantis, kur eina ir kodėl eina, Rudolfas. „Kažkas prieš Kalėdas išmetė. Suradome sulaužytą. Viena koja metalinė, nes kaulo nebebuvo galima atstatyti. Veterinaras juos mums maišiuke atidavė. Dabar atsigavo, tikras šeimininkas“, – augintiniu džiaugiasi Irena.
Kiemo gale įrengta gražus voljeras. „Ten mūsų Rudis. Jis prieš porą mėnesių priklydo. Toks suvargęs. Priglaudėme. Dabar jau jis atsigauna“, – dar vieną augintinį pristato šeimininkė, sumaniusi jam ir veidrodį voljere pastatyti, kad Rudis nenuobodžiautų likęs vienas, o gal kad pastebėtų, kaip keičiasi, gyvendamas pas naujus šeimininkus.
Norite savo akimis pamatyti čia kuriamą gyvenimą, kur dabartis persipina su praeitimi, kur žiaurumas pakeičiamas meile, gerumu ir grožiu? Būdami Biržuose susiraskite Vytauto g. 12 namą, kur būsite maloniai sutikti ir kur su Jumis šeimininkai pasidalins  gerumu. Galite ir paskambinti 8 650 45662.
 
Karolina Baltmiškė
 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama